nebuvėlis terminas, reikšmė

nebuvėl|is, ~ė dkt. (1) kas seniai buvęs, netikėtas, retas;
kas niekad nebuvęs: Svečias n. atėjo. ^ Veiksnio vardininkas n. ( lingv. veiksnio vardininko rūšis, kai veiksniu eina nesamas veikėjas)