nušvilpti terminas, reikšmė

nušvilp|ti, ~ia, nušvilpė
1. švilpimu pranešti: Nušvilpė pirmą valandą.
2. švilpiant nutolti: Bėgiais nušvilpė traukinys.
3. švilpimu nuvaryti: Tą kalbėtoją tuoj nušvilpė.
4. šnek. greitai nulėkti, nujoti, nuvažiuoti: Rogės nušvilpė nuo kalno. Sėdo ant žirgo ir nušvilpė(nujojo).
5. šnek. pavogti: Kažkas jam pirštines nušvilpė. ~imas (2)
Į viršų