teisybė terminas, reikšmė

teisyb|ė (1)
1. kas atitinka tikrovę, tiesą: Tikra t. Sakyti gryną ~ę. ~ę sakant. Kas t., tai ne melas.
2. tvarka, pagrįsta teisingumu: Už ~ę galvą dėti. ~ės ieškoti. Su ~e niekur nežūsi (flk.) . Iš ~ės (iš tikro, iš tiesų)