tirpyti terminas, reikšmė

tirpyti, tirpo, tirpė prž. tirpti;
tirpdyti, tirpinti: Puodelis taukams t. tirpymas (1) : Vaško t. tirp|ti, ~sta, ~o
1. tirpiniui tolygiai pasiskirstyti tirpiklyje: Cukrus, druska ~sta vandenyje.
2. lydytis, leistis: Sniegas ~sta saulėje.
3. prk. dilti, nykti, dingti: Minia pamažu ~o. Jo rankose darbas ~te ~sta(greitai padaromas).Sausainiai ~te ~sta nuo stalo (greit suvalgomi).
4. stirti, stingti (apie kūną): Rankos ~sta nuo nešimo.
5. prk. nerimti, labai norint: Vaikas net ~sta, pamatęs saldainius. ~imas (2) Žiūrėk {tirpti}
Į viršų