tvėrė terminas, reikšmė

tvėrė (4)
1. įtvaras: Dalgio t. nulūžo.
2. arklo virvė išarai paritvirtinti 1 tver|ti, tveria, tvėrė
1. imti, griebti: Šuo man tvėrė už kojos. Ji tvėrė į nagus pagalį. Netverk iš rankų, ir taip duosiu.|sngr.: Tvėrėsi (už) suolo abiem rankom (is). ~tis darbo.
2. būti patvariam, laikytis: Geri drabužiai ilgiau tveria. Laimė neilgai tveria.
3. kęsti, rimti: Taip skauda dantį, jog negaliu t. Negaliu juoku (iš juoko) t. Netveria savo kailyje.|sngr.: Vaikai be didžiųjų nesitveria (nerimsta).Ji nesitvėrė iš džiaugsmo(labai džiaugėsi).Piktumu nesitverti. tvėrimas (2) tvėrimasis (1) 2 tverti, tveria, tvėrė
1. tvorą ar šiaip užtvarą daryti: Tvorą t. Daržą, ganyklą t.
2. rišti: Žaizdą t.
3. tvirtinti prie koto: Dalgį t.
4. ntk.= kurti 2-3 .|sngr. tvėrėj|as, ~a dkt. (1) tvėrimasis (1) tvėrimas (2) Žiūrėk: [ kurti 2 ] [ kurti 3 ]