ambasadorius

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) vėl spręs ambasadorių skyrimo klausimą. Pasak komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, viliamasi sutarti dėl vienos svarbiausių atstovybių. Visgi, jis neatskleidžia, ar tai yra daugiau kaip pusmetį be vadovo veikianti ambasada Lenkijoje. „Rytoj tęsime paskutinių aukščiausių paskyrimų svarstymą. Liko tik kelios sostinės ir tikiuosi, kad bent dėl vienos mes sutarsime“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.

Šaltiniais remdamasis naujienų portalas lrytas.lt skelbia, kad užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną ketinama skirti ambasadoriumi Kanadoje, o Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas turėtų tapti atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovu. Neoficialiomis žiniomis, diplomatas E. Meilūnas turėtų pakeisti dabartinį ambasadorių Darių Skusevičių, o R. Kriščiūnas – Liną Viltrakienę.

Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą Eitvydą Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Trečiadienį Ministrų kabineto patvirtintame nutarime numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d. Vyriausybė taip pat priėmė sprendimus ir dėl kitų ambasadorių atšaukimo – šalies vadovui bus teikiamas siūlymas nuo gegužės 9 d. atšaukti Lietuvos nuolatinę atstovę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtro...

Penktadienį kaimyninės Lenkijos ūkininkams ketinant blokuoti vieną pasienio su Lietuva postų, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apgailestauja, kad Vilnius vis dar neturi savo ambasadoriaus Varšuvoje, kuris šiuo įtemptu laikotarpiu galėtų ieškoti diplomatinių išeičių iš susiklosčiusios situacijos. „Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai yra praktinis pavyzdys.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidžia, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas tvirtina matąs požymių, kad Prezidentūrai įsivėlus į ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėjo pažeisti Konstituciją. Tačiau, pasak jo, reikėtų papildomo tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas atskleidė galimų kandidatų i ambasadoriaus postą pavardes. „Tiesiai atsakysiu – požymių matau. Galbūt ne visuose epizoduose.

Pirmąją naujųjų metų savaitę ginčai dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje netilo. Susivaidijusios institucijos apsikeitė abipusiais kaltinimais bei įtarimais, kad prasidėjusi kandi diskusija dėl Lietuvai itin svarbios diplomatinės atstovybės yra ne kas kita, o prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis. Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Seimo opozicija piktinasi užsitęsusiu Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginču dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Seimo mažumai priklausančių politikų teigimu, ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis dabar žino apie toksiškus Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio santykius. Todėl, ragina parlamentarai, susiklosčiusią situaciją būtina išspręsti kuo greičiau.