bankai

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“. „Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars komercinių bankų skyrių regionuose pokyčius ir bankomatų plėtros situaciją.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, parlamentarai su Lietuvos banko ir Bankų asociacijos atstovais ketinama aptarti bankų skyrių mažinimo tendencijas ir situaciją dėl grynųjų pinigų prieinamumo.  „Bankų asociacija papasakos, kokie jos atstovaujamų bankų planai ir taktikos. Gyventojų nedaugėja, matyt, ir bankai optimizuojasi.

Dažnai atsiskaitinėdami savo mokėjimo kortelėmis ar suvedinėdami jų numerius nesusimąstome, ką iš tiesų jie reiškia. O numeriai ant jų yra daugiau nei atsitiktinai sugeneruotos skaitmenų eilutės. Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką. Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.

Gyventojai už prekes ir paslaugas atsiskaito tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Tačiau šiuo metu dalis gyventojų daugiau pinigų ima grynintis dėl galimo karo baimės. Žmonės piktinasi, kad bankai leidžia nemokamai išsiimti apie 500 eurų, vėliau, viršijus limitą, už nuosavų pinigų atsiėmimą tenka papildomai mokėti. Portalo tv3.lt Kristina piktinosi, kad grynųjų pinigų pasiimti iš banko galima tik už tam tikrą mokestį.

Kuriozinė situacija nutiko didžiausiam Etiopijos komerciniam bankui. Atnaujinant vidines sistemas kurį laiką jose buvo palikta klaida. Dėl jos tūkstančiai gyventojų, daugiausia studentų, spėjo pasiimti didžiules sumas svetimų pinigų. Ankstyvą praėjusio šeštadienio rytą klientai sužinojo, kad gali pasiimti daugiau grynųjų pinigų, nei jų buvo jų sąskaitose Etiopijos komerciniame banke (CBE), rašo BBC. Žinia apie banko klaidą pasklido naktį Daugiau kaip 40 mln. dolerių (36,7 mln.

 Lietuvos bankai ir kredito įstaigos už 2023 metus sumokėjo apie 256 mln. eurų laikinojo solidarumo mokesčio, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.  „Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome.