sergejus muravjovas

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.

Vienas iš keturių Europos Parlamento narių iš Lietuvos (3 iš 11) skelbia apie savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Lietuvos atstovai užima 19 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus pirmą kartą atlikta apžvalga. Kas trečias EP narys (259 iš 704) paviešino po bent vieną tokį susitikimą.

Ilgalaikes savo darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios, skelbia tik kas penktas iš Lietuvos miestų ir rajonų merų, rodo prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. „Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Kas ketvirtas žmogus, susidūręs su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovais, tvirtina vis dar suprantantis, kad iš jo yra reikalaujamas kyšis, o kas penkioliktas šešioliktas teigia jį ir davęs. Ne tik tokius skaičius atskleidžiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimų rezultatai, bet ir virtinė skandalingų bylų tik iliustruoja ne vienerius metus bujojančią korupcijos problemą šioje srityje.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie savininkus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija.

Susisiekimo ministras parlamentaras Jaroslavas Narkevičius Vėlinių išvakarėse viešai pasidžiaugė papildomai skirtu finansavimu Trakų kapinių teritorijos ir kelių rajono gyvenviečių gatvių asfaltavimui – lėšas šiems ministro rinkimų apygardos objektams Vyriausybė skyrė jo paties teikimu. „Džiugu, kad už papildomai skirtas tikslines lėšas iš Susisiekimo ministerijos rezervinio fondo darbai prie Trakų kapinių buvo atlikti laiku“, – spalio 31 dieną feisbuke rašė ministras.