Šiuo metu daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) įdiegta trijuose intensyvaus eismo ruožuose: greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos ir Lietuvos–Lenkijos sienos bei kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Jonava.
Kaip portalą tv3.lt informavo Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), artimiausiu metu tinklo plėsti neplanuojama.
Už greitį baudų negausite
„DPKS atlieka gabaritų nustatymą, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo kontrolę, kelių naudotojo mokesčio bei leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore ir/ar didžiagabarite transporto priemone kontrolę. Taip pat eismo stebėjimą: maršrutų statistinių duomenų, eismo intensyvumo statistinių duomenų rinkimą“, – atsakyme tv3.lt rašė Saulius Jansonas.
Remiantis įrangos fiksuojamais duomenimis, baudos skiriamos vairuotojams, kurie važiuoja be galiojančios techninės apžiūros arba neturėdami civilinės atsakomybės draudimo.
Nors vairuotojai šį išmanų įtaisą yra praminę „kartuvėmis“, patikros sistema automobilių greitį fiksuoja tik statistikai, todėl šio įtaiso negalima laikyti greičio matuokliu. Vairuotojams už sistemos užfiksuotą greičio viršijimą baudos neskiriamos.
Per gegužės–liepos mėnesius šalia Jonavos įrengta DPKS užfiksavo 6721 greičio viršijimo atvejus. Iki 10km/ val. greitį viršijo 4449, nuo 10 iki 20 km/ val. – 1414, nuo 20 iki 30 km/val. – 480, nuo 30 iki 40 km/val. – 180, nuo 40 iki 50 km/ val. – 97 vairuotojai.
Įrenginys užfiksavo 101 atvejį, kuomet vairuotojai greitį viršijo daugiau nei 50 km/val.
Sistemos kameros aprėpia ir nuvažiuojantį transportą, todėl fiksuojama ir statybinė ar žemės ūkio technika, motociklai, keturračiai ar vilkikų puspriekabės. Šios kameros taip pat fiksuoja vogtus automobilius bei dėl kitų nusikaltimų paieškomas transporto priemones.
Apie taškinius kontrolės įrenginius informuojantis informacinis kelio ženklas įrengiamas 150–300 m iki objekto (ne gyvenvietėje).
Atsakomybės neprisiima
2018 metų kovą paaiškėjo, kad kiekvieną pravažiuojančią transporto priemonę fiksuojanti nauja pažeidimų kontrolės sistema – „pažeidimų vartai“ – neveikia taip, kaip turėtų. Tąkart kilo problemų dėl sistemos užfiksuotų duomenų – jų nepavyko automatiškai perduoti į Administracinių nusižengimų registrą.
Tąkart baudos skirtos tik reikalavimų nesilaikiusiems krovinių vežėjams.
Įdomiausia, kad iki šiol taip ir nepavyksta išsiaiškinti, ar sistema jau išties veikia be priekaištų ir fiksuoja pažeidimus, nes už ją atsakingos institucijos siuntinėja viena pas kitą.
„Daugiafunkcę pažeidimų kontrolės sistemą prižiūri Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA)“, – tv3.lt teigė Saulius Jansonas.
Tuo metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė portalą tv3.lt patikino, kad daugiau informacijos apie „pažeidimų vartais“ vadinamą sistemą gali suteikti būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija, LTSA duomenų apie sistemą ir jos veikimą neturi.
