REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sinkevičiaus egzaminas baigėsi: prasideda rezultatų laukimas

specialiai tv3.lt iš Briuselio (papildyta 18:09)

Virginijus Sinkevičius laiko, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvauja Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose, kur dviejų EP komitetų nariai daugiau nei tris valandas uždavinės jam klausimus. Klausymai prasidėjo 15:30 Lietuvos laiku. V. Sinkevičius į klausimus atsakinėja užtikrinti, atrodo pasitikintis savimi. 

Virginijus Sinkevičius laiko, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvauja Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose, kur dviejų EP komitetų nariai daugiau nei tris valandas uždavinės jam klausimus. Klausymai prasidėjo 15:30 Lietuvos laiku. V. Sinkevičius į klausimus atsakinėja užtikrinti, atrodo pasitikintis savimi. 

REKLAMA

Vos atvykęs į salę V. Sinkevičius buvo sutiktas būrio fotografų, kandidatas į eurokomisarus akivaizdžiai jaudinosi. Klausymai prasidėjo nuo kandidato įžanginės kalbos, ji trunko 15 minučių. V. Sinkevičius savo kalbą pradėjo aiškindamas, kad jis bus galimai pirmas Europos Komisijos narys gimęs po Berlyno sienos griuvimo. Jis tikino, kad yra pasirengęs žengti atsakomybės prisiėmimo už planetą keliu, kaip ir visa jaunoji karta. Vėliau V. Sinkevičius savo pasisakymą tęsė lietuviškai, bet netrukus vėl ėmė kalbėti angliškai. 

„Mes turime stovėti priešakinėse linijose ir kai kuriems nuostabą sukėlė, kad mano atsakomybės sričiai suteikiama atsakomybė už vandenynus“, – sakė V. Sinkevičius savo įžanginėje kalboje. Jis patikino, kad kova su tarša, klimato kaita, o tuo pačiu ir dėmesio kreipimas į žvejus, bus jo prioritetas.

REKLAMA
REKLAMA

Kandidatas į komisarus V. Sinkevičius taip pat sakė, kad jo prioritetai bus susiję su žiedine ekonomika, sieks, kada tai būtų ne tik žodžiai, bet ir darbai. Jis aiškino, kad bus siekiama ieškoti alternatyvų žemės ūkyje, medžiagoms, kurios teršia. 

REKLAMA

Kalbėdamas apie vandenynus tikino, kad nori siekti pusiausvyros tarp taršos, gamtos aplinkos ir tvarios žvejybos. Taip pat tikino, kad privalu atsižvelgti į geografinius skirtumas, atsižvelgti, kad tvarki žuvininkystė negali apsiriboti ES vandens teritorijomis. V. Sinkevičius sakė, kad sieks kovoti su nelegalia žvejyba. 

Kreipdamasis į europarlamento narius jis sakė, kad dažnai lankysis EP, o taip pat regionuose, sieks būti arti piliečių, vizituoti priekrančių teritorijas.

Po V. Sinkevičiaus pasisakymo pirmą klausimą jam uždavė švedė Jessica Polfjord iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto.

REKLAMA
REKLAMA

Ji klausė apie tinkamą miškotvarką ir miškus, kurie vaidina svarbų vaidmenį. Politikė tikino, kad tvari miškininkystė labai svarbu, nes miškams padaryta didelė žala. Anot jos, miškų negalima vertinti tik ekonomiškai. Ji klausė, kaip V. Sinkevičius vykdydamas pareigas užtikrins, kad rimtai bus žiūrima į miškus? 

Kandidatas į eurokomisarus atsakė, kad svarbiausias dalykas siekiant išsaugoti miškus  – bioįvairovės strategija 2030 metais. Jis kalbėjo apie būtinybę saugoti bioįvairovę ir žinoma papildomą finansavimą. Anot jo, 40 proc. Europos sausumo yra miškai, todėl tai svarbus išteklis. Gavęs papildomą klausimą apie bendradarbiavimą su Francu Timmermmansu, jis tikino,kad svarbu strategiškai siekti tikslo, įtraukti ir kitas sritis siekiant ambicingų bioįvairovės tikslų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitą klausimą uždavė Cesar Luena iš Ispanijos. Jis klausė ko V. Sinkevičius imsis siekdamas sumažinti pramonės taršą, namų ūkio taršą, kad būtų geresnė oro kokybė? Klausė ar nereikia "švaraus oro erdvių". 

V. Sinkevičius atsakė, kad žino, jog kasmet daug žmonių miršta dėl oro taršos. Jis sakė, kad reikia veiksmų plano kalbant apie nulinę toleranciją oro taršai. Esą svarbiausia yra dialogas su miestais ir valstybėmis siekiant prisitaikyti. Papildomas klausimas apie taršą buvo užduotas apie „dyzelgeitą“, kuomet buvo sukčiaujama dėl išmetamos taršos iš automobilių sumažinimo. Pasak, V. Sinkevičiaus ES negali sau leisti antro tokio skandalo.

REKLAMA

Trečią klausimą uždavė Frederique Reis iš Prancūzijos, paminėjusi, kad V. Sinkevičius - jauniausias EK istorijoje galimas komisaras. Ji klausė jo nuomonės apie plastiką, jo irimą ir plastiko taršą vandenynuose. 

V. Sinkevičius atsakė, kad jei situacija nesikeis, tai po 30 metų vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Jis sakė norintis siekti plastiko uždraudimo strategijos ir mikroplastiko draudimus, bio-iraus plastiko taisyklės taip pat turi būti nustatytos, pasak kandidato į eurokomisarus. Papildomai ji paklausė apie mikroplastiko filtrus skalbimo mašinose. V. Sinkevičius tikino, kad biodizainas itin svarbus dalykas, reikia laikytis ryžto ir kalbėti netoksiško plastiko ciklą. Anot jo, reikia siekti, kad plastikas būtų naudojamas žiedinėje ekonomijoje. 

REKLAMA

Dar vieną klausimą uždavė Sven Giegold iš Vokietijos, klausdamas apie toksišką taršą ir vaikus kenčiančius nuo žalingų, cheminių medžiagų, kurios kenkia vaikams. Atsakydamas į šį klausimą jis pirmiausia paaiškino, kad kaip tėvas supranta šias problemas. Jis tikino, kad reikia naujų strategijų ir atsargumo principų, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos turi būti žymimos, nuo jų turi būti apsaugoti patys silpniausi. Perklaustas apie netoksinės aplinkos strategiją, V. Sinkevičius tikino, kad svarbu švarus oras, vanduo ir netoksinės aplinkos strategija. Anot jo, įdirbis yra, jis geras. 

Italijos atstovė Simona Baldassarre klausė apie vaistų likučius vandenyje ir kaip bus elgiamasi su šia problema. V. Sinkevičius atsakė, kad vaistai įtraukti į teisės aktus skyriuje dėl vandens taršos. Jis vardijo direktyvas, kurios galimai spręs šią problemą. Anot jo, vaistai didėjantis pavojus, todėl problemą reikia spręsti iš esmės ir vykdyti vaistų išmetimo stebėjimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitą klausimą uždavė dar vienas italas Pietro Fiocchi, jis klausė apie žvėrių padaugėjimą. Klausė ką eurokomisaras darys, dėl teisės aktų, kurie konfliktuoja tarpusavyje, nes vieni saugo, o kiti - leidžia. Klausė, kaip bus reglamentuojamos medžiojamų žvėrių kvotos? Kaip bus saugoma bioįvairovė ir gyventojų teisės?

V. Sinkevičius sakė suprantantis žemdirbius, kurie kenčia nuo žvėrių išpuolių, nes yra iš šalies, kurioje stiprus žemės ūkis. Kalbėdamas apie vilkus jis sakė, kad bandoma apsaugoti vilkus, bet tuo pačiu reikia kelti klausimą, kaip apsaugoti galvijus, apsisaugoti nuo išpuolių. Anot jo, teisės aktai – lankstūs, todėl šalys gali pasirūpinti joms svarbiomis problemomis, kaip joms patogiau.

REKLAMA

Malin Bjork iš Švedijos klausė apie vartotojų sveikatą bei taršą. Anot V. Sinkevičiaus jis savo įgaliojimus šioje srityje sieja su žuvininkystės sektoriumi, sieks sekti, kiek ir kaip pagaunama ir kur parduodama žuvis. 

Antra klausimų dalis V. Sinkevičiui teko apie žuvininkystę. Pirmas klausimas atskriejo iš Francisko Jose Millan Mon, jis klausė apie pramoninę žvejybą, kartų kaitą žuvininkystėje, ir tai, kad pramoninės žvejybos sektorius keistis nenori. Klausė kokių reformų nusimato ir kokia situacija bus su Jungtinės Karalystės vandenimis po Brexit?

V. Sinkevičius sakė, kad nesvarbu koks bus scenarijus, bus deramasi su britais. Kalbėdamas apie kartų kaitą žuvininkystės sektoriuje, jis aiškino, kad jau kalbėta apie tai, kaip reikia traukti jaunimą į žvejybos sektorių. Esą svarbiausias aspektas būtų užtikrintumas dėl ateities. 

REKLAMA

Kitą klausimą apie žuvininkystę uždavė kita Ispanijos atstovė Clara Eugenia Aguileira Garcia, pasak jos, žuvininkystė yra ir žmonės, ištisos bendruomenės. Ji norėjo patikinimo ir aiškumo apie socialinę ir socioekonominę žuvininkystės dimensiją. Pasak jos, problemų ten yra itin daug. 

V. Sinkevičius sakė, kad būdamas ministru Lietuvoje jis kas savaitę lankydavosi bendruomenėse. Jis tikino, kad panašiai norėtų daryti ir būdamas eurokomisaru, tai yra - pradėti dialogą su žvejais, siekti socioekonominių tikslų. Jis sulaukė ir klausimo dėl lyčių pusiausvyros žuvininkystės sektoriuje, atsakydamas į tai, jis sakė, kad moterys išties dažnai čia pamirštamos, nes jos nors ir žvejoja rečiau, dirba daug papildomo darbo. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prancūzas Pierre Karleskind klausė ar pakanka dabartinių įrankių jam kalbėti apie žuvininkystę ir ekosistemą? Atsakymas kandidatas į eurokomisarus sakė, kad "sveikos jūros ir vandenynai padeda sukurti daug darbo vietų", tikino, kad žuvininkystės politika bus dar kartą peržiūrėta po to, kai 2013 metais ji buvo reformuota. 

Grace O'Sullivan klausė apie žalingas subsidijas ir kas bus daroma saugant vandens išteklius ir balansuojant tarp žuvininkystės, kaip verslo ir gamtos saugojimo. 

V.Sinkevičius tikino, kad jis bus pasirengęs dialogams ir supranta būkštavimus dėl subsidijų ir gamtos taršos. 

O štai kitas klausimas buvo apie žvejų orumą ir jų darbo vietas, klausta ar bus didinami ištekliai žuvininkystei ir kaip jis atstovaus būtent šiuos interesus. To klausė italė Rossanna Conte. Kandidatas į eurokomisarus atsakė, kad žvejams reikia padėti spręsti problemas. Tikino, kad negalima atskirti aplinkos ir žvejybos ir tokio tikslo, pasak V. Sinkevičiaus, reiktų siekti. Ji perklausė, kodėl žvejai turėtų juo pasitikėti, nes, tarkime Viduržemio jūros pakrančių žvejai susiduria su nemenkomis, net išgyvenimo problemomis. 

REKLAMA

V. Sinkevičius atsakinėdamas į šį klausimą tikino, kad didelė problema yra nelegali žvejyba, todėl su tuo reikia kovoti. Tai, pasak kandidato, ir bus svarbiausias dalykas kovoje už socioekonominę gerovę. Tiesa, atsakymai apie žvejus ir Viduržemio jūros pereikvojimą netenkino klausėjos ir pirmininkaujančiojo. 

Kroatė Ruža Tomašič klausė apie dialogą su žvejų bendruomenėmis ir tai, kaip bus ieškoma geriausio sprendimo būtent jiems. V. Sinkevičius sako, kad yra planų ir pažangos, aiškino, kad reikia atsižvelgti į žuvų pereikvojimą ir būtinumą susitarti tarp valstybių dėl regioninės žvejybos, pereikvojimo. 

Prancūzas Manuel Bompard klausė kokių priemonių bus imtasi, kad sumažintų vandenynų taršą, kuri šiuo metu yra pasibaisėtina. Taip pat klausė apie invazinių rūšių plitimą, ir tai, kokių priemonių bus imtasi dėl susitarimų liečiančių vandenynus. 

REKLAMA

V. Sinkevičius atsakė, kad vandenynai itin svarbūs ir svarbiausios priežastys dabartinės būklės yra tarša, šiukšlės, nepakankamai saugomos vandenynų teritorijos. Pasak jo, reikia siekti, kad taisyklių būtų laikomasi visame pasaulyje. Jis tikino, kad žiedinė ekonimika ir antrinis atliekų panaudojimas yra atsakymas į daugelį problemų, o kitų sričių parama būtų itin svarbi. Žemės ūkis ir pramonė anot jo, sritys, kurios itin teršia vandenis, todėl svarbu tai susieti ir tarpusavyje kalbėtis. 

Pasibaigus žuvininkystės komiteto klausimams išmušė Liudo Mažylio valanda. Jis klausė apie vilkus ir jų daromą žalą, taip pat - paukščių, kormoranų daromą žalą. Klausė ar sutinka su teiginiu, kad reikėtų leisti valstybės narėms lanksčiau reguliuoti kai kurių saugimų rūšių skaičių. 

REKLAMA
REKLAMA

Į šį klausimą V. Sinkevičius atsakė lietuviškai, tikindamas, kad tai yra koegzistavimo klausimas, kurį reikia spręsti ne kulka, o spręsti ar buvo panaudotos visos priemonės, kad apsisaugoti nuo vilkų. "Praradus gyvulį yra visiškai šimtu procentu finansuojama, iš kitos pusės direktyva suteikia lankstumo. Galima įvesti savireguliaciją, jei yra grėsmė žuvininkystei ir bioįvairovės išlikimui". Tiesa, L. Mažylis pareikalavo geresnio atsakymo, tiksliau pasakyti, ką daryti su vilkais ir kormoranais. V. Sinkevičius tikino, kad reikia pažiūrėti ar mes patys pakankamai lanksčiai naudojame direktyvą, kuri saugo bioįvairovę. 

Dar vieną klausimą uždavė Nicolas Herbst iš Vokietijos, kuris klausė apie Baltijos jūrą ir kokių priemonių galima imtis dėl žvejybos, žvejų ir problemų, kurios kyla mažiesiems žvejams. Jis klausė ką EK šioje srityje gali pasiūlyti žmonėms. 

V. Sinkevičius sakė, kad ši problema bus vienas pirmųjų uždavinių, kurių imsis, jei bus patvirtintas eurokomisaru. Anot jo, EK jau pradėjo derybas, ir pažadėjo, kad jei bus patvirtintas – dialogas bus tęsiamas. „Klausimas nėra lengvas ir mums reikės išanalizuoti situaciją, negalėsime sustoti, turėsi žvelgti į ateitį“, – sakė politikas. Kalbėdamas apie rūšių, o tiksliau menkių nykimą, jis pritarė, kad pirmiausia nuo to kentės žvejai, sprendimai nebus lengvi, todėl reikės persikvalifikavimo galimybių.

REKLAMA

Paskutiniųjų penkių klausimų ratas V. Sinkevičiui prasidėjo anksčiau nei planuota, manoma, kad jo klausymai baigsis greičiau nei per tris valandas. 

Klausimą apie Kiniją ir tai, kaip jis derėsis dėl bioįvairovės klausimų su trečiosiomis valstybėmis paklausė vengrė Edina Toth. V. Sinkevičius sakė, kad susitarto įmanoma, jis turi ambicijų kalbėtis apie daug dalykų su daugeliu valstybių, bet, žinoma, diskusijos nebus lengvos. 

Par Holmgren iš Švedijos klausė apie netoksinę žiedinę ekonomiką ir tai, kaip bus siekiama suderinti tam tikrus, galimai sunkiai suderinamus dalykus. V. Sinkevičius tikino, kad pagal naująjį "žaliąjį" kursą nulinei taršai klius daugiausiai dėmesio. Anot jo, žiedinė ekonomika sėkmingai veiks tik tada, jei toksiškumo bus atsakyta. Jis tikino sieks savo kadenciją pažymėti šiais pasiekimais. 

Paskutinis klausimas kandidatui į eurokomisarus kliuvo iš Nyderlandų atstovo Peter Van Dalen, jis klausė kaip bus su naujais žvejybos laivais, žuvų ištekliais ir žuvų išteklių naikinimą, žvejybos laivyno ateitį? Klausė, kodėl  kandidatas bijo naujų, modernių žvejybinių laivų?

V. Sinkevičius atsakinėdamas į paskutinį klausimą, paprašė pakartoti klausimą dar kartą. Pakartojus klausimą jis atsakė, kad dėl šių dalykų reikėtų platesnės diskusijos dėl senų ir naujų laivų, jų taršos. Nyderlandų atstovas spaudė V. Sinkevičių pažadėti, kad šis rems modernių žvejų laivų įsigijimus. 

REKLAMA

Pasibaigus klausimams V. Sinkevičius tarė baigiamąją kalbą. Jis dėkojo už klausimus ir komentarus, o jų šis gavo daug, nuo bioįvairovės iki naujų žvejybos laivų. 

V. Sinkevičius sakė, kad jo portfelis apima ne tik klimatą, bet ir vandenynus. tai,pasak jo ne tik ekonomikos, aplinkosaugos bėdos, bet ir apie visuomenę. Tai sakydamas jis turėjo galvoje žvejus. Jis tikino norintis, kad visuomenė būtų sąžiningesnė. Jis pasakė už Europą, kuri turėtų toli siekiančių tikslų. „Kai Europa nesugeba įveikti aplinkos taršos, tai mes ne tik ekonomikoje, bet ir žmogaus sveikatos ir kitose srityse nepasiekiama teigiamų rezultatų“,  – sakė V. Sinkevičius. Tiesa, savo baigiamąją kalbą jis skaitė, nors visus kitus atsakymus į klausimus atsakinėjo be lapelio pagalbos. Pasibaigus klausymams salėje nugriaudėjo plojimai.

V. Sinkevičiaus atsakymus, kūno kalbą ir galimas klaidas stebi daugiau kaip 100 parlamentarų salėje ir daugybė smalsuolių savo kompiuterių ekranuose. Pirmiausia 7 klausimus uždavė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, vėliau – 7 klausimus paklausė Žuvininkystės komitetas, o po to klausinėjama pramaišiui. Stebėtojai tikina, kad V. Sinkevičius atrodo pasitikintis savimi, drąsiai atsakinėja į klausimus, kalba angliškai, nors kartais jam dar stinga informuotumo tam tikrose srityse. 

REKLAMA

Egzaminu vadinami klausymai, kuriuos turi iškęsti visi kandidatai į eurokomisarus ir net pati komisijos vadovė, paprastai trunka tris valandas. Kandidatui, norinčiam užimti vieną ar kitą eurokomisaro postą, yra užduodami konkretūs, tikslūs ir neretai specifiniai klausimais.

Klausimą užduoti skirta 1 minutė, atsakyti – 3 minutės. Jei klausimą uždavęs komiteto narys nėra patenkintas atsakymu, skiriama šiek tiek laiko jį papildyti. Klausymų pabaigoje V. Sinkevičius galės 5 minutes skirti baigiamajai kalbai. Pasak Briuselio senbuvių, šiuose klausymuose vienodai svarbios žinios ir gebėjimas save pristatyti, sužavėti.

25 klausimus užduos 25 abiejų komitetų nariai, vienas klausėjų bus ir lietuvis, europarlamentaras Liudas Mažylis, priklausantis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui. Klausimų, kurie bus užduoti eurokomisarui jis iš anksto nežino, jie yra suderinti komitetuose ir EP politinėse grupėse. Komitetuose yra visų politinių grupių atstovų. 

Buvusį ūkio ministrą V. Sinkevičių šiandien „egzaminuoja“ Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos ir Žuvininkystės komitetai, nuo kurių valios priklausys, ar jaunajam lietuviui bus uždegta žalia šviesa ir jis taps eurokomisaru. V. Sinkevičius pretenduoja tapti aplinkos apsaugos ir vandenynų klausimus kuruojančiu eurokomisaru. Lietuvos atstovui sėkmės atveju teks dirbti su komisijos vicepirmininku olandu Fransu Timmermansu.

REKLAMA

Pasibaigus klausymams vyks komiteto vertinimo posėdis, jaunajam lietuvių kandidatui reikės gauti ⅔ komiteto narių palaikymo. Tada įvertinimas bus perduodamas Komitetų pirmininkų sueigai, o ši jį persiųs EP pirmininkų sueigai, kurią sudaro EP pirmininkas ir EP politinių grupių vadovai.

Paskutinis etapas – EP balsavimas dėl visos Komisijos, jis numatytas per plenarinę sesiją Strasbūre, kuri vyks spalio 21-24 dienomis. Ten bus balsuojama ne už atskirus kandidatus, o už visą Komisiją, todėl dar iki to laiko bus aišku, kurie kandidatai dedasi lagaminus namo, o kurie – ieško butų Briuselyje.

Šiuo metu eurokomisaro pareigas vis dar eina socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, jis atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Anksčiau Lietuvos eurokomisarais buvo Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Šemeta.

Iš Baltijos regiono šalių aukščiausios pareigos vėl patikėtos buvusiam Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui. Jis bus už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų