REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį nesugebėjo atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę. 

Seimas antradienį nesugebėjo atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę. 

REKLAMA

Nors buvo siūlyta Seimo rinkimų kartelę mažinti nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų, rinkimų barjeras išlieka tas pats.

Už kartelės mažinimą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2 parlamentarai.

Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių – 71 balso už.

Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikėsi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.

G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.

REKLAMA

Prašė nekelti chaoso

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė sakė, kad posėdžio metu komitetas nepritarė prezidento veto ir siūlė Seimui priimti žemesnę rinkimų kartelę.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad šis sprendimas sukels politinį chaosą Lietuvoje. Politikas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimų kartelė yra 5 proc., o priėmus įstatymą, Seimo rinkimai turėtų kitokį barjerą.

„Tai yra chaosas, kuris liudija, kad jūs sprendžiate asmeninius interesus. <...> Svarbiausia taisyklė demokratinėje šalyje yra nespręsti savo pačių politinio likimo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Konservatorius sakė, kad diskusija būtų buvusi kitokia, jei būtų sprendžiama ne dėl 2020 m., o dėl tolimesnių Seimo rinkimų.

Siūlė kurti gerovės, o ne globos valstybę

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys sakė, kad pasisakantys tiek už kartelės mažinimą, tiek už jos išlaikymą turi savo interesų.

„Šis veto duoda pagrindą pakalbėti, kuo skiriasi globos valstybės nuo gerovės valstybės“, – kalbėjo Seimo narys.

Pasak jo, „globėjai“ žino, kaip žmonės turi gyventi ir prie šio modelio buvo pritaikyta Lietuvos rinkimų sistema. Politikas atkreipė dėmesį, kad iškart po nepriklausomybės atkūrimo galiojo 4 proc. kartelė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei mes kalbame apie gerovės valstybę, turime kalbėti apie piliečių įgalinimą“, – teigė P. Urbšys.

Politiko tvirtinimu, jeigu prezidentas nori kurti gerovės valstybę, G. Nausėda turėjo siūlyti kompromisinį siūlymą – 4 proc. barjerą.

Lygino su Dakaru

„Įsivaizduokite, Dakaras prasidėjo, o viduryje jo keičiame taisykles“, – teigė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Politiko tvirtinimu, rinkimų kampanija neoficialiai jau prasidėjo ir, prasidėjus varžyboms, siekiama keisti rinkimų reikalavimus. Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad tose šalyse, kur yra mažesnė rinkimų kartelė, parlamentas renkamas tik daugiamandatėse apygardose, pagal proporcinę rinkimų sistemą, kai, tuo metu, Lietuvoje galioja mišri rinkimų sistema.

REKLAMA

„Jeigu šiandien norime keisti rinkimų taisykles, keiskime jas dar kitiems rinkimams, 2024 metų. Tai būtų teisinga ir sąžininga“, – sakė J. Sabatauskas.

Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad klausimai, pagal Seimo statutą, svarstomi skubos tvarka, ypatingais atvejais, kai siekiama apsaugoti konstitucines vertybes.

„Ar Centro partija yra ta konstitucinė vertybė? O gal socialdemokratų darbo partija yra ta vertybė?“ – klausė politikas.

Prezidentą apkaltino antikonstitucine veikla

Centro partijos „Gerovės Lietuvos“ pirmininkas Naglis Puteikis sakė, kad nepritaria prezidento veto argumentui, kad svarbiausia yra politinės sistemos stabilumas.

REKLAMA

„Svarbiausia yra, kad rinkėjai turėtų savo atstovus Seime“, – tvirtino Seimo narys.

N. Puteikis pažymėjo, kad 2016 m. rinkimuose iš perskirstytų rinkėjų balsų daugiausiai naudos gavo konservatoriai, tad jie yra suinteresuoti trukdyti kartelės mažinimui.

N. Puteikis tvirtino, kad kai kurie Seimo nariai sulaukė skambučių iš prezidentūros dėl rinkimų kartelės. Tokius prezidento veiksmus jis pavadino antikonstituciniais.

Prezidentas anksčiau pasisakė už mažesnę kartelę

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis rytinio posėdžio metu sakė, kad įstatymu buvo siekiama priimti platesnį atstovavimą Seime, tačiau toks sprendimas padidintų kiekybę, o ne kokybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot P. Mačiulio, prezidento nuomone, įstatymas paskatintų parlamentą susiskaldyti į smulkias frakcijas. P. Mačiulio teigimu, kartelė būtų mažesnė nei savivaldybių rinkimuose, o tai iškreiptų Seimo, kaip tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.

„Prezidento nuomone, metų terminas yra toks, per kurį žaidimo taisyklės nebūtų keičiamas“, – taip P. Mačiulis reagavo į tai, kad kartelė keičiama likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.

Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad sumaišties galėjo įnešti tai, kad G. Nausėda pirmiausia palankiai žiūrėjo į mažesnę kartelę.

„Prezidentas yra pasakęs, kad mažinimas iki 4 ir 6 procentų būtų maksimaliai galimas, tam yra bent keletas argumentų“, – pažymėjo P. Mačiulis.

REKLAMA

Prezidento patarėjas teigė, kad tokio kartelės mažinimo, jei jis galiotų ne artėjantiems, bet 2024 m. Seimo rinkimams, G. Nausėda greičiausiai nevetuotų.

Konservatorius Jurgis Razmas pastebėjo, kad veto oponentai bedė pirštus į Europos Tarybos rezoliuciją.

„Mano žiniomis Lietuva nėra [dėl to] sulaukusi priekaištų . Seimo kartelė nėra išsivysčiusios demokratijos būtinas atributas“, – iš Seimo tribūnos sakė P. Mačiulis.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis nuogąstavo, kad nuleista kartelė leis į parlamentą patekti radikalioms jėgoms.

„Įsileidžiam Trojos arklius į savo laisvės gynimo tvirtovę“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

P. Mačiulis pastebėjo, kad jei kartelė būtų buvusi priimta anksčiau, pavyzdžiui, 2008 m. į Seimą būtų patekęs Algirdo Paleckio socialistinis „Frontas“.

REKLAMA

Jurgis Razma teigė, kad šis klausimas yra socialdarbiečių šantažas valstiečiams.

„Gerbiami valstiečiai <...>, siūlau prisiminti, kad turite laisvą Seimo nario mandatą“, – į oponentus kreipėsi konservatorius.

M. Majauskas pastebėjo, kad Seimo nariui nekeliami, pavyzdžiui, išsilavinimo barjerai, tad dabartinė kartelė ir taip yra minimali.

„Užtenka būti Greta Karbauskio ir tu jau Seime, tau jau ir automobilis nupirktas“, – Gretos Kildišienės skandalą priminė kitas konservatorius Kęstutis Masiulis.

Liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad kitas žingsnis po kartelės mažinimas – Seimo narių paskyrimas.

„Mes neturime griauti mūsų rinkimų sistemos. <...> Kartelės mažinimas atvertų kelią radikaliajam populizmui, kuris tik laukia, kada galės įbėgti į vidų“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Artėjantys Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų