Pristatinėdamas savo darbus ministerijoje žurnalistams, J. Narkevičius tikino, kad pirmiausia kurs ilgalaikę Susisiekimo ministerijos strategiją. Ministras aiškino, kad ateidamas dirbti jis neatėjo į tuštumą, todėl sieks tęsti pradėtus darbus, efektyvinti jų realizavimą. Tiesa, į dalį klausimų susijusių su netiesioginiu jo konfliktu su prezidentu, jis atsakinėti nenorėjo, o kalbėdamas apie ministerijos projektus vis aiškino, kad apie vieną ar kitą jų išplėstai kalbėti taip pat negali.
Ministras žurnalistams aiškino, kad jo komanda suformuota ne politiniu pagrindu. Ir pripažino kad per tą laiką [penkis mėnesius], kai jis yra ministras, jam teko susidurti su daugybę klausimų, kurie nesusiję su jo tiesioginiu darbu.
J. Narkevičius tikino, kad siekia nesivelti į dalykų komentavimą ir konflikto eskalavimą, nenori komentuoti temų, kurios tiesiogiai nesusiję su jo darbu. Kalbėdamas apie santykius su prezidentu jis pripažino, kad tai, kaip viskas susiklostė – nėra malonu.
„Situacija nėra jauki, delikatiškai kalbat. Aš visiškai suvokiu tai. <..> Mes su prezidentu kalbėjome individualiaivieną kartą [skiriant ministru], buvo kalbėta apie iššūkius, kitus klausimus. Jo pastebėjimai buvo įtraukti į mūsų prioritetinius veiksmus. Paskui buvo tamprus bendradarbiavimas su patarėjais. Pagrinde ministerijos bendradarbiavimas yra su Vyriausybe, premjeru“, – spaudos konferencijoje aiškino J. Narkevičius.
Darbų ir planų – begalės
Kalbėdamas apie daromus ir darytinus darbus ministras jų išvardijo begales.
„Vienas iš konkretesnių darbų, Klaipėdos uosto planas. Planas buvo ruoštas daug metų, net nebuvo sutarimo.<..> Supratome, kad reikia paspartinti, nes pasekmės gali būti ilgalaikės. Uostas ir geležinkelis turi tarnauti, kad būtų galimybė išnaudoti visą infrastruktūrą. <..> Ir Latvija labai plečia savo konkurencingumą. Mums Klaipėdos uosto plėtra – strategiškai svarbi“, – sakė ministras, patikinęs, kad jau yra šioks toks sutarimams su Klaipėdos savivaldybe, veikiančiomis įmonėmis ir patvirtintas bendrasis planas, pradėti konkretūs darbai jūrų uoste.
„Gilinsime pietinę uosto dalį, padarysime vartus, tai suteikę galimybę atplaukti dideliems laivams su didele pakrova“, – sakė jis.
J. Narkevičius taip pat atkreipė dėmesį į laivybą Nemunu. „Komanda atrado būdą, kad dar šiais metais būtų atstatyti Nemuno keliai, tam skirta virs 1 mln. eurų. Sudarysime prielaidą verslininkams naudotis tuo keliu“, – sakė ministras, tikindamas, kad kalbama ir su Baltarusija, kad upės kelias būtų išnaudotas iki pat Druskininkų.
Susisiekimo ministras pripažino, kad jo komanda kalba ir su bendruomenėmis. Taip pat aiškino, kad net neturint oro linijų mūsų oro erdvė yra patraukti, o tai kelia klausimą, ką daryti su oro uostais.
„Dėl kiekvieno oro uosto sudaryti planai plėtrai, visgi išanalizavus yra dvi nuomonės. Net išplėtus bus per mažai erdvės, kad tenkinti keleivių ir krovinių srautus. Antra nuomonė, kad restruktūrizavus užteks pajėgumų. Maksimali galia būtų 8 mln. keleivių, o dabar oro uostai aptarnauja 4 mln. keleivių. Naujam oro uostui statyti yra numatyta vieta, bet išanalizavus, nutarta galutinį sprendimą priimti po kelių metų“, – kalbėjo ministras.
Kitas strateginis projektas – „Rail Baltica". „Pastebėjome, kad yra taisytinų ir spręstinų klausimų. Dabar vyksta intensyvios derybos. <..> Rygoje susitikome su atitinkamais ministras Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Siekis užtikrinti, kad projektas būtų realizuotas ir, kad būtų apsaugoti mūsų valstybės interesai. Tai ir valdymo, ir realizavimo klausimas. Yra projekto vėlavimas, pasak audito, bet Lietuva yra lyderė realizuojant šį projektą“, – tikino ministras, pažadėjęs, kad bus efektyvinamas projekto valdymas, o vasario viduryje visuomenė sužinos apie tolimesnius žingsnius.
Kalbėdamas apie kelius, ministras pripažino, „Via Balticos" projektas susiduria su iššūkiais, nes kelio ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos derinamas pernelyg ilgai. Iki 2025 metų tas ruožas, pasak J. Narkevičiaus, turėtų būti užbaigtas.
„Mes suderinome vienodą darbų atlikimą, jie [lenkai] pakeitė savo darbus, nutarė ruožą padaryti anksčiau nei buvo numatyta, tam, kad balansas tarp valstybių būtų didesnis. Kitas darbas yra Vilnius-Kauna kelio tvarkymas, jis vykdomas. Tarptautinis elementas, svarbu, kad infrastruktūra būtų galima naudotis, todėl vedama nemažai derybų su Baltarusija, Rusija, Kazachstanu, kalbama apie daugiau leidimų vežėjams, tai subtilūs klausimai. Siekiama, kad vežėjai nenukentėtų“, – sakė ministras.
Keliai kelia iššūkių, bet žada naujų traukinių krypčių
Pasak jo, labiausiai intensyviose vietovėse bus skiriama daugiau lėšų kelių priežiūrai. Tiesa, detalizuoti jis nenorėjo, esą ta tema atskirai galima pakalbėti, kai Vyriausybėje bus patvirtintos galutinės sąmatos.
„Žvyrkelių asfaltavimas susilaukia dar daug dėmesio, bet faktai, tokie, kad programa atsilieka. Stengėmės paspartinti, bendrauti su vykdytojais ir dalyviais, rangovais. <..> Esame pasiruošę pilnai realizuotą tą programą, tai 600 km ir didžiulis iššūkis“, – žadėjo susisiekimo ministras.
Pasak jo, svarbiausia žiūrėti ką reikia patobulinti ir sumažinti atsilikimą, tarkime greičio kontrolės priemonių įrengime, ženklų įdiegime, dviračių takų nutiesimas.
Ministras taip pat aiškino, kad jo komandos konkretus darbas – geležinkelių pritaikymas specialiuosius poreikius turintiems asmenims. Jis skundėsi, kad, deja, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio šis projektas nesulaukė.
Jis taip pat kalbėjo apie žaliąsias lenteles, patikinęs, kad Vyriausybės sprendimas buvo priimtas dar 2014 metais. Savivaldybės turėjo atlikti paruošiamuosius darbus, per tris paskutinius mėnesius, pasak ministro, buvo daug susitikimų, tikrinimų, buvo paruoštas ir patvirtintas kelių eismo taisyklių pakeitimas.
„Dabar leista atstatyti žalias rodykles ar pastatyti ten kur reikia, bet tai nutars kompetencijų taryba, kad tai būtų ne chaotiška. Liesta savivaldybėms ten kur nespėjo atlikti darbus, kabinti atgal. Vykdome monitoringą, kitą mėnesį dar kartą matysime, kaip tie pakeitimai veikia vairuotojų, pėsčiųjų y saugumą ir patogumą“, – kalbėjo ministras.
J. Narkevičius tikino, kad galbūt netrukus su Lenkija bus paleistas bandomasis kelto reisas su Lenkijos uostais.
„Kitas darbas – visiškai naujas. Traukinio atstatymas dar Grodno-Druskininkai įtraukiant Vilnių. Ten nėra vėžių, geležinkelio, bet ties tuo dirbame, kad netrukus būtų galima ta kryptimi susisiekti. Tai naudinga ne tik dėl turistinių, bet ir dėl krovininių srautų“, – kalbėjo ministras.
Savo spaudos konferenciją jis pabaigė, sakydamas, kad sieks gauti padidintą finansavimą kitiems metams, projektams ir daug dėmesio skirs inovacijoms.
Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą sakė nepasitikintis susisiekimo ministru, tikino, kad jis diskredituoja Vyriausybę. Jis taip pat pareiškė susidaręs įspūdį, kad realiai Susisiekimo ministerijai vadovauja ne J. Narkevičius, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
J. Narkevičius sulaukė kritikos dėl „Lietuvos pašto“ valdybos atleidimo, kai kurių kelių finansavimo ir gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių bei pietavimo ne už savo pinigus.
J. Narkevičių į susisiekimo ministro pareigas delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, šiemet po prezidento rinkimų prisidėjusi prie valdančiosios koalicijos.
