N. Venckienė siekė, kad prieš šešerius metus jai surengta apkalta ir 2014 m. birželio 19 d. priimtas nutarimas dėl jos kaip Seimo narės mandato panaikinimo būtų pripažinti neteisėtais veiksmais.
Iš pradžių šis skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau 2020 m. sausio 15 d. šis teismas atsisakė priimti ieškinį, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Šį skundą išnagrinėjęs aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas taip pat priėmė N. Venckienei nepalankų sprendimą. Nuspręsta, kad N. Venckienės ieškinį atsisakęs priimti Vilniaus apylinkės teismas nenusižengė įstatymams.
Tad N. Venckienei liko vienintelė išeitis – kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris vienintelis yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio skundus.
Pirmas blynas prisvilo
Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai tv3.lt patvirtino, kad teisme buvo gautas ieškovės N. Venckienės ieškinys, kuriuo prašoma: jai surengtą apkaltą ir atsakovo 2014 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą „Dėl Neringos Venckienės Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ pripažinti neteisėtais.
„Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Ginčai dėl Lietuvos Respublikos Seimo veikimo ar neveikimo, susijusio su apkalta neapima administracinių teismų kompetencijos“, – sprendimą, kodėl buvo atsisakyti priimti ieškinį argumentavo šio teismo atstovai.
Vis dėlto, N. Venckienei buvo išaiškintina, kad tokia teisinė situacija, kai teismas atsisako ginti pažeistas teises ar laisves, nesukuria neišsprendžiamo teisės vakuumo, nes nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Nepaisant šio išaiškinimo, N. Venckienė nusprendė nesikreipti tiesiai į Konstitucinį Teismą, o skųsti apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo metu ši byla yra nagrinėjama rašytine tvarka. Sprendimas žadamas artimiausiu metu.
Praleido beveik 100 posėdžių
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad N. Venckienė skundžia 2014 m. birželio 19 d. Seimo nutarimą. Primename šio nutarimo turinį:
„Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvadą, kad „Lietuvos Respublikos Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64 Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Sprendžiama, kad „šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją“, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsniu nutaria:
1. Panaikinti Neringos VENCKIENĖS Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.
2. Nutarimas įsigalioja nuo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“
Įvykių chronologija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
Iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą.
N. Venckienei uždėta apykojė, paimti dokumentai. Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais. Ji buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
