REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apsaugininkai gali sulaikyti pirkėjus, bet ne kratyti jų kišenes

Tragedijos Latvijoje liudininkai latvių žiniasklaidai teigia: prieš prekybos centro griūtį apsaugininkai neišleido už pirkinius neatsiskaičiusių žmonių ir kasų neuždariusių darbuotojų. Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ apsaugos įmonių vadovai teigė, kad tokia praktika – pirmiausia rūpintis pinigais, o ne sirenų kauksmu – nenumatyta jokiose pareigybinėse instrukcijose.

Tragedijos Latvijoje liudininkai latvių žiniasklaidai teigia: prieš prekybos centro griūtį apsaugininkai neišleido už pirkinius neatsiskaičiusių žmonių ir kasų neuždariusių darbuotojų. Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ apsaugos įmonių vadovai teigė, kad tokia praktika – pirmiausia rūpintis pinigais, o ne sirenų kauksmu – nenumatyta jokiose pareigybinėse instrukcijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Bendrovės „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvidas Januška pripažino, kad apie „tokias instrukcijas“ jam neteko girdėti. „Bent jau mūsų įmonėje nė vienoje pareiginėje instrukcijoje tokių nuostatų nėra numatyta. Instrukcijose nurodoma, kad jeigu kas nors akivaizdžiai, pasinaudodamas kilusia situacija (dėl pavojaus sirenų – red.), bando išsigabenti prekes, apsauga tiesiog turėtų sudrausminti, paprašyti palikti prekes, bet tikrai jokio žmonių stabdymo, jokios detalios patikros nedaryti“, – Žinių radijui aiškino specialistas.

REKLAMA

Jo žodžiais, apsaugininkai taip pat negali tikrinti pirkėjų daiktų negavę įtariamųjų sutikimo. „Jeigu yra kilęs įtarimas dėl padaryto teisės pažeidimo, apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamąjį, apžiūrėti jo turimus daiktus gavęs to asmens žodinį sutikimą“, – teigė A. Januška.

Tuo metu pačiam asmeniui apžiūrėti jau būtinas apžiūrimojo raštiškas sutikimas. „Šiaip asmuo bet kada turi teisę atsisakyti duoti sutikimą tiek patikrinti daiktus, tiek atlikti fizinę apžiūrą, – aiškino A. Januška. – Taigi, jeigu yra pagrįstas įtarimas, kad pirkėjas ar kitas parduotuvės, prekybos centro lankytojas padarė teisės pažeidimą, tačiau atsisako leisti patikrinti turimus daiktus, asmuo yra sulaikomas, kviečiama policija, o atvykę pareigūnai atlieka turimų daiktų ir asmens apžiūrą.“

REKLAMA
REKLAMA

Latvijos žiniasklaidos kalbinti ekspertai mano, kad tokiais elementariais principais Rygos parduotuvės „Maxima“ apsaugininkai galėjo nesivadovauti todėl, kad yra samdyti paties prekybos centro. Žinių radijo duomenimis, didžiausio Lietuvos prekybos tinklo „Maxima“ signalizaciją ir techninę apsaugą prižiūri bendrovė „Komanda“, inkasacijos – pinigų pervežimo – paslaugas teikia bendrovė „Eurocash1“, o vidaus saugumu rūpinasi vidinės prekybos tinklo tarnybos darbuotojai.

Pačios įmonės „Maxima LT“ atstovų komentaro Žinių radijui pirmadienį gauti nepavyko.

Tuo metu antras pagal dydį Lietuvos prekybos tinklas „Iki“ apsaugą yra patikėjęs keturioms skirtingoms bendrovėms. „Iš tikrųjų užsiimame tuo, ką geriausiai išmanome – mažmenine prekyba, todėl fizinės apsaugos paslaugos yra perduotos savo srities profesionalams, tai yra samdomoms fizinės apsaugos kompanijoms“, – Žinių radijui sakė prekybos tinklą valdančios įmonės „Palink“ atstovas Andrius Petraitis.

Trečiasis pagal apyvartą prekybos tinklas šalyje „Norfa“, priklausomai nuo parduotuvės ir rajono, samdo profesionalias bendroves arba patiki apsaugą savo vidinei tarnybai. Ketvirtasis pardavimo dydžiu prekybos tinklas „Rimi“ apsaugos paslaugas yra patikėjęs saugos tarnyboms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų