Andrius Mamontovas
„Jaučiuosi netekęs dalelės savęs. Kai kurie žmonės yra labai svarbūs mūms visiems, net jeigu kartais apie tai užmirštam. Vaikystėje kraipydavausi prieš veidrodį su teniso rakete, klausydamas Stasio Povilaičio. Kai susitikdavome kur, visada paklausdavo, kaip sekasi. Niekada nemačiau jo be šypsenos. Sudie, mielas ir geras maestro. Tavęs jau labai trūksta“, - rašė dainininkas Andrius Mamontovas.
Marijus Mikutavičius
Atlikėjas Marijus Mikutavičius BNS sakė, jog S.Povilaitis buvo vienas tų, kurių koncertus jis lankė būdamas vaikas, bei vadino jį „scenos džentelmenu“.
„Lietuvos istorijoje tai buvo žmogus, kuris vienijo kelias kartas, kuris sugebėjo išgyventi kaip svarbus artistas per kelias epochas. Tai tik rodo jo atkaklumą, įdirbį ir energiją, kurią jis siuntė žmonėms. Jis buvo tarsi lietuviškas Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra), išlaikęs savo tam tikrą eleganciją, džentelmeno statusą scenoje. Žmogus kažkuo patrauklus, turėjęs tą nematomą deimantą savyje, kuris sunkiai apčiuopiamas ir sunkiai matomas“, - sakė M.Mikutavičius.
Žilvinas Žvagulis
„Tai buvo žmogus, kurį aš visuomet labai gerbiau. Kreipdavausi tik „jūs“, „maestro“. Net buvome sutarę, kad jis koncertuos mano jubiliejiniame koncerte. Tačiau vėliau pasiskambino ir pranešė, kad negalės dalyvauti, nes prastai su sveikata. Aš jį stebėdavau nuo aštuonių-devynių metų. Tėčiui ant kelių sėdėdavau ir svajodavau bent užkulisiuose pamatyt. Ppaskui ir scenoj teko garbė drauge stovėti. Šis žmogus – legenda. Pamenu, kai koncertuodavome kartu jis man sakydavo – „Ei, jaunuoli, nesipurtyk, nesidraskyk, ramiai elkis. Praeis laiko – susitupėsi.“
Net vasarą prieš mano jubiliejinį koncertą, jis mane auklėjo – „Kokią tu čia reklamą sugalvojai? Reikia akcentuoti, kad su band‘u grosi. Tu ne taip darai“. Jis buvo kolega, kuris visuomet patardavo. Yra žmonės, kurie nieko nesako, yra žmonės, kurie linki gero ir pastebi tavo klaidas. Su maestro ir su jo žmona palaikėme labai gerą ryšį. Paskutinį kartą su juo bendravau liepos gale, kai jis paskambino ir pranešė, kad nedalyvaus koncerte, sako – „Atsiprašau, daktarai manęs neišleidžia, negalėsiu būti“.
O aš žinau, kad jis toks žmogus, kuris nemėgsta, kai jam lenda į dūšią, tad per prievartą ir nelįsdavau. Jis mėgdavo nebent apie reikalus, gyvenimą kalbėti, bet tik ne skųstis. Neišsiduodavo, kad jam blogai“, – tv3.lt žinios apie maestro mirtį sukrėstas kalbėjo Žilvinas Žvagulis.
Česlovas Gabalis
„Stasį galėčiau appibūdinti vien tik gerais žodžiais. Tekdavo susidurti ne tik koncertuose, bet ir gyvenime. O pasirodymų prieš dešimt metų kitaip net neįsivaizduodavome. Kartu su Rosita dainuodavome jo koncertuose. Anksčiau maestro nelabai pripažindavo kitų.
Esu buvęs ir pas Stasį namuose Palangoje. Jis labai kantriai savo viduje viską iškentė, niekam nieko nesakė. Abu su Birute (S. Povilaičio žmona – aut. past.) labai malonūs žmonės.“ – gražių žodžių apie maestro negailėjo Česlovas Gabalis.
Vaidas Baumila
„Didžiausia užuojauta Stasio Povilaičio šeimai. Tai žmogus, kurio vardas, veidas, dainos, artistiškumas, aukojimasis, energija ir balsas amžiams išliks mūsų scenos istorijoje ir klos pamatą jaunosioms ateinančioms kartoms. Dar neseniai šnekėjome apie tai, kaip kartais sunku šokinėti ant scenos, naktiniuose koncertuose, kaip kartais tingulys apima galvojant, kad štai antrą nakties man reikės eiti į sceną. Šypsausi, nes Stasys Povilaitis tiesiog nesiskundė tokiais dalykais.
Būdamas garbiame amžiuje – jis „spardė“ ir dar spardys jauniesiems atlikėjams pasturgalius, savo pavyzdiniu atsidavimu savo amatui. Kolega būgnininkas pasakojo smagią istoriją apie tai, kaip pastarasis atėjo į koncertą neparuošęs tik vienos dainos, nepatikrinęs jos tempo. Vos pradėjus groti, Stasys sustabdė visą orkestrą, rūsčiu žvilgsniu pasižiūrėjo būgnininko pusėn ir be žodžių leido suprasti – neprasmuksi. Jis žinojo savo amatą. Tikrai žinojo. Pasiilgsiu šio didžio žmogaus“, - užuojautą ir mintis išreiškė atlikėjas Vaidas Baumila.
Birutė Dambrauskaitė
Daug metų muzikantą pažįstantys scenos draugai su didžiausia pagarba mena mirusį dainininką. Prieš kelis mėnesius apie Stasio Povilaičio sveikatą paklaustas dainininkas Vytautas Šiškauskas teigė, jog vienas kitam apie savo problemas nepasakodavo. Tuo tarpu atlikėja Birutė Dambrauskaitė prasitarė, kad jos ir Stasio Povilaičio ryšys irgi buvo nutrūkęs, nors anksčiau bendraudavo gana dažnai.
„Pamenu, paskambino vienas žmogus (kiek žinau, iš grupės „Nerija“) ir pranešė, kad Povilaičiui negera. Iškart paskambinau jam pačiam, pasiteiravau, kas negerai. Stasys užpriekaištavo – „Aš ligoninėje, o tu man skambini“. Pasiteiravau, kodėl nutraukė ryšį, papasakojau, ką girdėjau...
Jis sakė, kad yra paguldytas Klaipėdos ligoninėje ir prasitarė, kad serga šonkaulių uždegimu. „Esu Klaipėdos ligoninėje, geroje palatoje. Birutė ir Agnytė mane lanko“. Toks ir buvo mūsų paskutinis pokalbis. Žmonės kalba, tačiau aš pati apie vėžį pirmą kartą girdžiu. Aišku, jis prastai atrodo, tačiau visuomet maniau, kad dėl cukraligės." – tv3.lt pasakojo B. Dambrauskaitė.
Nijolė Tallat-Kelpšaitė
Ansamblio „Nerija“ dainininkai reiškia gilią užuojautą dėl draugo ir kolegos Stasio Povilaičio netekties ir liūdi drauge su maestro šeima ir visais, kurie pažinojo S.Povilaitį asmeniškai arba buvo didžiulio jo talento gerbėjais.
“Jis niekam iki paskutinės akimirkos apie savo ligą nepasakojo. Lenkiu galvą prieš tokią tvirtybę ir drąsiai galiu pasakyti, kad tai - visų laikų populiariausias Lietuvos estrados dainininkas”, - sakė S.Povilaičio draugė ir kolegė, “Nerijos” dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.
Edmundas Kučinskas
“Man bičiulystė su Stasiu buvo išskirtinis dalykas. Jis turėjo labai retai pasitaikančią sąvybę: buvo labai teisingas. Niekada nerezgė intrigų, niekam nėra perbėgęs kelio ar lipęs per galvas”, - sakė dainininkas Edmundas Kučinskas su S.Povilaičiu ansamblyje “Nerija” pradirbęs ketverius metus. Vėliau pradėję solinę karjerą vyrai dažnai susitikdavo scenoje.
Nors dainininkus skyrė aštuoneri metai, jie visą gyvenimą išsaugojo itin pagarbius ir draugiškus santykius.
Simonas Donskovas
Dar vienas “Nerijos” kolega Simonas Donskovas prisiminė išskirtinį S.Povilaičio humoro jausmą: “Su juo visada galima buvo pajuokauti, bet jo humoras buvo labai gražus, neįžeidus”.
„Stasys man gyvenime nėra nė vieno blogo žodžio pasakęs, tik pataręs ir padaręs taip taktiškai ir neįžeidžiančiai, kaip tik jis vienas temokėjo“, - maestro taktiškumą prisimena ir dar viena „nerijietė“ Laima Žemaitytė.
Žinios apie dainininko stipriai pašlijusią sveikatą buvo pasiekusios visus, tačiau jo kolegos iki paskutinės akimirkos neprarado vilties ir tikėjimo, kad S.Povilaitis pasirodys jubiliejiniuose “Nerijos” koncertuose lapkričio mėnesį. Jis pats buvo šių koncertų sumanytojas, dar vasarą sukvietė draugėn kolegas, planavo vesti renginį ir jame dainuoti. Tikėjimą ypač palaikė tai, kad S.Povilaitis niekada nėra skundęsis dėl savo sveikatos, nė sykio nėra parodęs, kad blogai jaučiasi ar atšaukęs suplanuotų koncertų.
Visų jį pažinojusių akyse jis išliko išskirtinės stiprybės ir tvirtybės žmogumi.
Viktoras Gerulaitis
„Nutrūko savita gija (...). Lietuvos auksinės estrados dalis pasitraukė. Jis priklauso vadinamajai auksinei Lietuvos estrados kartai“, - BNS sakė muzikologas V.Gerulaitis.
Anot muzikologo, S.Povilaitis buvo unikalus, nes meistriškai perdainuodamas pasaulyje populiarius estrados kūrinius „lietuviams įteigė, kad jie klausosi lietuviškų dainų“.
„Jis buvo specifinis, nebuvo toks lyriškas, kaip atvirai, gražiai lyriška Janina Miščiukaitė. Jis pats versdavo užsienietiškas populiarias dainas, pats pakoreguodavo tekstus - šia prasme jis unikalus. Mes dainuojame jo dainas nesuprasdami, kad mes dainuojam nelietuvišką muziką. Bet S.Povilačio dėka ji mums tapo absoliučiai sava, lietuviška. Tai yra ne priekaištas, tai yra jo specifiškumo momentas“, - kalbėjo muzikos istorikas.
V.Gerulaitis taip pat pabrėžė, jog S.Povilaitis išsiskyrė iš estrados dainininkų su niekuo nesupainiojamu balso tembru, taip pat tikrumu ir nuoširdumu scenoje, kurie padėjo jam išlaikyti populiarumą net per kelias kartas.
„Jei iš tembro gali pažinti muzikantą, prieš tokį muzikantą gali nukelti kepurę. Jei ne, vadinasi, jis vidutinybė, jis pilkas“, - sakė jis.
„Matyt, jis yra tikra moneta ir apmulkinta, „nutelevizinta“ liaudis dar atskyrė tikrą monetą“, - S.Povilaičio populiarumo priežastis aiškino V.Gerulaitis.
