Tūkstančiai Turino gyventojų iki šių dienų su liūdesiu prisimena lemtingą 1949-ųjų gegužės 4 dieną.
Įprastą itališko miesto ritmą tądien sutrikdė didelis triukšmas – minėto kalno pusėje pasigirdo sprogimas. Žmonės žinojo, kad nutiko nelaimė, tačiau tikslių žinių reikėjo laukti.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad „Superga” kalno viršūnėje ugnies liepsnose paskendo keleivinis lėktuvas. Jis dėl tiršto rūko ir riboto matomumo kliudė baziliką ir netrukus nukrito.
Į 700 metrų aukščio kalną suskubę gelbėtojai, medikai ir tyrėjai vos išvydę tikrąjį nelaimės mastą konstatavo, kad išgyventi šios lėktuvo katastrofos nepavyko nei vienam žmogui.
Vis tik, tai buvo 1949-ieji ir informacija žmonės dalinosi kur kas lėčiau, nei tai darome dabar. „Apačioje” – mieste – likę žmonės težinojo, kad įvyko nelaimė, tačiau tikslių žinių reikėjo laukti.
Katastrofos vietoje dirbantys specialistai pradėjo traukti šalin lėktuvo nuolaužas, lagaminus ir kitus daiktus. Jiems reikėjo atpažinti aukas.
Vos atpažinus pirmuosius lėktuvio keleivius tapo panašu, kad šiuo reisu po rungtynių Lisabonoje (Portugalija) atgal namo skrido tuo metu keturiskart iš eilės Italijos pirmenybių čempionais tapę „Torino” klubo futbolininkai.
Po kurio laiko šokiruojanti informacija buvo patvirtinta. Vėlyvojo Baroko architektūros baziliką kliudžiusiame lėktuve žuvo 31 žmogus, tarp kurių – ir visa Italijos čempionų komanda.
Nelaimėje žuvo ne tik futbolininkai, bet ir buvęs „Manchester United” treneris Leslie Lievesley, kuris sunkiai suvokiamu būdu anksčiau savo gyvenime buvo išgyvenęs net tris aviakatastrofas.
Taip pat katastrofos neišgyveno ir vengrų-žydų kilmės „Torino” klubo vadybininkas, savotiškas klubo simbolis, prieš kelis metus sėkmingai pabėgęs iš nacių rėžimo.
Tą vėlyvą gegužės 4-osios vakarą lemtingos naujienos ėmė sklisti po visą Šiaurės Italijos miestą, kol po kurio laiko pasiekė ir traumą besigydantį gynėją Sauro Tomasą.
Tai buvo vienintelis komandos žmogus, kartu neskridęs į Portugaliją.
Emociškai priblokšti gerbėjai jį sustabdė gatvėje ir pranešė apie sunkiai pakeliamą įvykį „Superga” viršūnėje, tačiau kurį laiką futbolininkas nepatikėjo. Apie savo išgyvenimus jis prabilo tik prieš savo mirtį, 2018-aisiais.
„Nebuvau sužeistas fiziškai, bet morališkai buvau sužalotas. Jausmas buvo toks, tarsi aš būčiau pasmerktas gyventi, nors mano broliai – žuvę”, – eidamas 92-uosius metus kalbėjo S. Tomasas.
Komandos laidotuvėse, vykusiose po dviejų parų, dalyvavo apie pusė milijono žmonių. Kitų čempionato komandų prašymu Turino klubas buvo paskelbtas pirmenybių nugalėtoju.
„Tik likimas galėjo juos nugalėti”, – vienu sutarimu kalbėjo likę čempionato dalyviai.
Kitą sezoną kiekvienas vietinių pirmenybių klubas buvo paprašytas paaukoti bent po vieną žaidėją, kad legendinio „Torino” istorija ties siaubinga nelaime nesibaigtų.
Bendromis pastangomis klubas net tik spėjo prisikelti ir vėl startuoti pirmenybėse – „Torino” prabėgus vos metams čempionate užėmė garbingą 6-ąją vietą.
1949-1950 metų sezone triumfavo kita Turino komanda – „Juventus”. Lėktuvo katastrofą „išgyvenęs” „Torino” klubas į lygos viršūnę po nelaimės sugrįžo vos vieną kartą, 1975-1976 metais.
Savo ruožtu „Juventus” šiais metais taikosi jau į 8-ą iš eilės ir 35-ą pirmenybių titulą istorijoje.
„Superga” katastrofa yra viena pagrindinių Turino miesto tapatybių dalių, o jos palikimas nebus užmirštas dar daug metų.
Kasmet tūkstančiai turiniečių renkasi pagerbti nelaimės aukų, o tuometinė „Torino” yra vadinama viena geriausių futbolo komandų per visą šios sporto šakos gyvavimo istoriją.
