REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
10
„Graži ir ta galinga“ (nuotr. YouTube)

Pirmąją šių metų savaitę Lietuvoje ėmė plisti vaizdo įrašas, pavadinimu „Žemaitė“. Vos per keletą dienų vaizdo klipas buvo peržiūrėtas daugiau, nei 147 tūkst. kartų, o juo dalintis ėmė tiek paprasti žmonės, tiek ir nuomonės formuotojai.

10

Pirmąją šių metų savaitę Lietuvoje ėmė plisti vaizdo įrašas, pavadinimu „Žemaitė“. Vos per keletą dienų vaizdo klipas buvo peržiūrėtas daugiau, nei 147 tūkst. kartų, o juo dalintis ėmė tiek paprasti žmonės, tiek ir nuomonės formuotojai.

REKLAMA

Klaipėdos jaunimo teatro aktorės, pasivadinusios „Graži ir ta galinga“, kartu su režisierės Elenos Kairytės pagalba, sukūrė beveik 6 minučių vaizdo klipą, kuriame atskleidžiama ne tik ypatinga garsiosios rašytojos Žemaitės asmenybė, bet ir su niekuo nesumaišomas žemaitiškas akcentas.

Naujienų portalui tv3.lt pagrindinė šio vaizdo klipo vokalistė Rugilė Latvėnaitė ir kita grupės narė Ieva Pakštytė, viena kitą papildydamos, papasakojo savo susikūrimo istoriją, idėją bei kokių klausimų sulaukė po šio vaizdo įrašo iš naujų gerbėjų.

Vos prieš kelias dienas „YouTube“ patalpintas Jūsų dainos vaizdo klipas sulaukė daugybės reakcijų, peržiūrų ir palaikymo. Ar pačios tikėjotės tiek dėmesio?

REKLAMA
REKLAMA

RUGILĖ: Tikrai nesitikėjome tokio dėmesio dėl naujojo klipo – tiesiog dirbome savo kūrybinį darbą. Norėjosi platesnei publikai pristatyti spektaklį-koncertą „Graži ir ta galinga“, o jau jį mačiusiems – suteikti progą dar kartą prisiminti dainą ir aktores.

REKLAMA

IEVA: Tiesą sakant, tokios sėkmės tikrai nesitikėjome. Džiaugėmės tiek kūrybiniu procesu, tiek galutiniu klipo variantu, tačiau tai, kad jis tapo tokia mažyte interneto sensacija, buvo netikėta. 

Dabar analizuojame, kas gi taip sudomino lietuvius: žemaitiška tarmė, netikėtas rašytojos Žemaitės portretas ar klipo vizualumas. Greičiausiai, viskas kartu, tad džiaugiamės, kaip klipo ir dainos visuma traukia žiūrovų dėmesį.

 Kokie komentarai, atsiliepimai, įsiminė labiausiai?

IEVA: Pati pirmoji reakcija, kai klipu ėmė dalintis ne tik draugai, bet ir nepažįstami žmonės ar žinomi visuomenės veikėjai, mums buvo nauja patirtis. Kadangi visos esame aktorės, šiuo metu, po įtempto šventinio sezono, turime trumpas atostogas – dalis mūsų atostogauja užsienyje, tad naujienas sekame truputį lėčiau: kaskart prisijungusios prie interneto pamatome išaugusį klipo peržiūrų skaičių, naujus komentarus, prašymus atsakyti į klausimus, tad visas šis didelėmis dozėmis gaunamas dėmesys labiausiai ir įsimena. 

REKLAMA
REKLAMA

O jei reiktų išskirti vieną komentarą, tai, ko gero, būtų klasikinis pavyzdys: kodėl neinate į „Euroviziją“? (šypsosi)

Gal apskritai galėtumėte daugiau papasakoti apie savo grupės susikūrimo idėją, o taip pat ir itin skambų pavadinimą?

RUGILĖ: Esame Klaipėdos jaunimo teatro aktorės. Pirmasis mūsų muzikinis koncertas- spektaklis buvo „Graži ir ta kita“. Tai darbas apie moteris, apie mus pačias. Norėjosi laisvai, su humoru ir ironija pažiūrėti tiek į save, tiek į aplinką, į klišes, kurios mus supo. O po kelių metų supratome norinčios daugiau, ir taip užgimė 9 mėnesius brandintas spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“, kuriame pagrindą sudaro istorijos apie Lietuvos moteris. Ieškojome įdomių, įkvepiančių, užmirštų, dorų ar net raganų moterų visoje mūsų istorijoje. Norėjosi kalbėti tiek apie žinomas, tiek apie niekam negirdėtas moteris. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po spektaklio premjeros gimė idėja sukurti klipą, padaryti įrašus, kad tai pasiektų daugiau žmonių. Irašai jau netrukus atsiras internetinėje erdvėje, o kol kas visus labai norėtume pakviesti į ateinančius koncertus sausio mėnesį  Vilniuje ir Klaipėdoje, o vasario pradžioje Kaune.

IEVA: Pirmieji žingsniai link „Gražios ir tos galingos“ buvo dar 2016 m., kai būdamos kurso draugėmis nusprendėme, kad norime dainuoti ir kurti kartu ir sukūrėme pirmąjį koncertą „Graži ir ta kita“. Jame dainomis ironiškai kalbėjome apie moterų ir vyrų santykių stereotipus, tad ir pavadinimą pasirinkome pagal stereotipinį posakį: atėjo ta graži ir ta kita. 

REKLAMA

Kelis metus koncertavome su šiuo darbu, kol 2018 m. ėmėmės naujos temos – ryškiausių Lietuvos moterų portretų. Pasirinkus tokią temą, atkeliavo ir dabartinis pavadinimas – juk visos pasirinktos lietuvės buvo galingos savo srityje ir neabejotinai gražios.

Dabar, kai nuo teatro scenos žengiame į kitas medijas, vis dažniau mus vadina grupe, tad pačios bandome priprasti prie to, kad netikėtai tapome grupės „Graži ir ta galinga“ narėmis (šypsosi).

Klipo realizavimas buvo patikėtas tik režisierei Elenai Kairytei, ar prie idėjos prisidėjote ir jūs?

RUGILĖ: Su klipo režisiere labai greitai suradome bendrą kalbą, todėl buvo labai lengva jai patikėti klipo konceptą. Be to, tai ne pirmas mūsų bendras darbas kartu, todėl labai vienos kitomis pasitikėjome.

REKLAMA

IEVA: Režisierei pasiūlėme kelias dainas, kurių klipus norėtume sukurti, o Elenai pateikus klipo dramaturginį pasiūlymą, kartu nusprendėme, kad geriausiai tokiame klipe suskambėtų būtent „Žemaitė“, tad daugiausiai laurų dėl klipo vizualumo, sprendimo ir dramaturgijos, tenka būtent Elenai ir visai jos komandai.

Dainoje „Žemaitė“ drąsiai kalbate žemaitišku akcentu – būtent tai ir traukia akį. Ar pačios kasdieniame savo gyvenime kalbate su akcentu? Koks jūsų požiūris į tai?

RUGILĖ: Mes manome, kad kalbėti tarmiškai yra didžiulis privalumas ir laimė. Turėdami tokią gražią kalbą ir įvairias tarmes, mes tik praturtiname savo šalį. Šie metai paskelbti Žemaičių metais, kuo tikrai džiaugiamės ir sveikinam visus Žemaičius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mano mama Adelė yra tikra žemaitė, kuri prisidėjo prie šios dainos kūrimo – daug laiko kartu praleidome kurdamos tekstą, tvirtindamos tarimą. Aš pati esu iš Šiaulių, tad kalbėti tarmiškai buvo ir iššūkis, ir sena svajonė.

IEVA: Turbūt šiuo atsakymu sugriausiu kai kurių klausytojų jau susikurtą mūsų įvaizdį, tačiau turiu išduoti, kad nė viena iš mūsų nemoka žemaitiškai. Esame iš visos Lietuvos – Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, sostinės, tačiau, deja, šių regionų tarmės mums pažįstamos tik iš senelių ar giminių gyvenančių regionuose. Sprendimas sukurti žemaitišką dainą buvo pastūmėtas rašytojos Žemaitės portreto, kurio, be šios tarmės, neįsivaizduojame.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų