Komentarai ir analizė

 

Politikų, visuomenininkų, verslininkų ir ekspertų įžvalgos, komentarai, analizė ir naudingi patarimai įvairiomis visuomenei aktualiomis temomis.

Mentorius Gintautas Strolys. Drabužiai, kaip neverbalinė kalba

Sako, kad nešlifuotas deimantas yra pats gražiausias, bet ar tai reiškia, kad nereikia stengtis savęs tobulinti? KOKS ESI TOKS! Jeigu nelavinsi savo minčių, kalbos, netobulėsi, taip ir nepasirodysi gyvenime visu gražumu. Gyvename pasaulyje, kur taip besielgiantis atrodo kaip beprotis, kažkoks keistas ar tiesiog neišprusęs žmogus. Priešiškumas dar niekam nepadėjo. Taigi, kas gyvenime svarbu bendraujant tarp žmonių? Ogi viskas. Absoliučiai viskas. Nėra tokio dalyko, kuris būtų nesvarbus.

Nerijus Pačėsa. Tarptautiškumas mokyklose – ką apie tai turėtų žinoti tėvai

Lietuvoje kol kas į tarptautiškumą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose žvelgiame tik per kalbos prizmę. Tėvai šiuo metu labiausiai domisi tarptautinėmis programomis dėl vienos priežasties – kad vaikas gerai išmoktų užsienio, dažniausiai anglų, kalbą. Tiesa ta, kad tarptautiškumas yra kur kas platesnė sąvoka, ypač kalbant apie ugdymą. Dabar vaikus auginančių tėvų karta geriau suvokia tarptautiškumo prasmę. Ir tai yra labai gerai dėl keleto priežasčių.

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur.  Šių išpuolių sukelta persmelkianti panika per kelias savaites smarkiai išaugino griežtakalbio V. Putino populiarumą. Iš pradžių tai užgožė pagrįstus klausimus apie tai, kas iš tikrųjų įvyko. Daugelis tų, kurie bandė aiškintis sprogimų paslaptis, atsidūrė kalėjime arba yra negyvi.

Marius Laurinavičius: turime atsibusti, Lietuvos verslas neturi kenkti nacionaliniam saugumui

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje smarkiai sumažėjo tolerancija viskam, kas susiję su šalimi-agresore. Iš valstybės ir ES pusės – kalnas sankcijų už sąsajas su Rusijos karo mašina. Iš įmonių – kiek leidžia sąlygos ir liepia sąžinė – kapitalo evakuacija iš Rusijos. Iš gyventojų pusės – atsiribojimas nuo rusiškų produktų ir blogos karmos taškai įmonėms, kurios vis dar vykdo verslą Rusijoje. Tačiau toks sąmoningumas aplankė ne visus.

Edwardas Lucasas. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos imperializmą su lozungu „mes žinome geriausiai“. Prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio niekada nekamavo kuklumas, tikėjo, kad pokalbiais su Vladimiru Putinu gali užkirsti kelią plataus masto karui.

Mentorius Gintautas Strolys. Kodėl verta, bet nepavyksta pamiršti (2 dalis)

Šiuolaikinėje technologijų eroje mes esame apsupti programų ir įrenginių, kurie buvo sukurti vienam pagrindiniam tikslui – padėti mums atsiminti. Nuo išmaniųjų telefonų iki socialinių tinklų, nuo „Google“ paieškos iki išmaniųjų namų įrenginių – viskas yra suprojektuota, kad palengvintų mūsų atminties naštą. Mes gyvename amžiuje, kuriame bet kokia informacija yra pasiekiama paieškos mygtuko paspaudimu, ir, kur nuolat esame skatinami įrašyti, išsaugoti bei archyvuoti mūsų gyvenimo akimirkas.

Vidmantas Janulevičius. Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mus džiugins nebent žydinčios sakuros

 Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 proc. Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Ramūnas Vilpišauskas. Krizė viena nevaikšto: Ukraina po ES ūkininkų traktoriais

Rusijos plataus masto karo sukelta geopolitinė krizė 2022 metais sugrąžino dėmesį ES plėtrai ir ypač Ukrainos narystės ES perspektyvoms. Praėjus kelioms dienoms po Rusijos puolimo Ukrainos prezidentas pateikė oficialų šalies prašymą tapti ES nare. Reaguodama į jį Europos Komisija pasiūlė suteikti jai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą, o tam netrukus pritarė ES valstybės narės.

Saulius Galadauskas. Ar Vyriausybė skatina stipraus alkoholio vartojimą?

Finansų ministerija pasiūlė 2025–2027 metais akcizus visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti kasmet po maždaug 10 proc. Tačiau kažkodėl tai negalioja etilo alkoholui. Ministerija patiems stipriausiems alkoholiniams gėrimams – etilo alkoholio grupei, akcizą siūlo kelti perpus mažiau – tik po 5 procentus kasmet. Kadangi toks pasiūlymas akivaizdžiai prasilenkia su atsakingo vartojimo politika, su juo kategoriškai nesutinkame.

Marius Dubnikovas: Baltarusijos sprendimas stabdyti importą neturės jokios įtakos Lietuvai

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti. „Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės.

Mentorius Gintautas Strolys. Kodėl verta, bet nepavyksta pamiršti (1 dalis)

Atmintis ir jos klaidos – tai mūsų gyvenimo siužetų rašytoja, kuri kartais mums primena seną gerą filmą, o kartais – prastai surežisuotą spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dėmesio trūkumas. Kas gi mes būtume be tų nuostabių akimirkų, kai ieškome raktų, kurie visą laiką buvo mūsų rankoje, ar kai pamirštame vardą, kurį žinome, nuo pat vaikystės? Atrodo, kad kartais mūsų smegenys turi savo nuomonę apie tai, ką verta išsaugoti, o ką – „perjungti“ kaip nuobodų televizijos kanalą.

Eglė Staniulionė. Vieną dalyką Z kartos atstovai vertina netgi labiau nei atlyginimą

Drąsūs, savimi pasitikintys ir tobulėti norintys Z kartos atstovai sparčiai įsitvirtina Lietuvos darbo rinkoje. Tai po 1995 metų gimę jaunuoliai – tikra Nepriklausomybės karta. Ši technologiškai ir socialiai sąmoninga karta keičia darbo rinką, kadangi vis dažniau darbo sąlygas ir atmosferą vertina labiau nei darbo atlygį. Apie tai, ką reikėtų žinoti darbdaviams, norintiems organizacijoje išlaikyti motyvuotus ir aktyvius jaunuosius darbuotojus.

Jurgita Kveselaitė. Patarimai, kaip mažą butą paversti erdviais apartamentais

Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje itin didelis mažesnių būstų pasirinkimas. Jų kainos labiau prieinamos, tad perkant galima gerokai sutaupyti, o pasitelkus keletą gudrybių įrengti taip, kad atrodytų kur kas erdvesni.  Pasak ekspertų, žinant vos kelias taisykles, keliolikos kvadratinių metrų loftą ar tradicinį senos statybos butą galima paversti be galo patogiu gyventi bei keliančiu nuostabą visiems svečiams.

Marius Dubnikovas. Kaip išleisti 40 mln. eurų – gal galime geriau?

Pasileido laiko matuoklė, kai per kelis metus turėsime uždaryti kailinių gyvūnų verslą. Tai reiškia, kad fermos, kurios buvo kurtos dešimtmečiais, turės užsidaryti. Žmonės, kurie jose dirba, bus atleisti, o gyvūnai sunaikinti kartu veisliniu genofondu, kuris buvo kruopščiai kuriamas. Be visų šių problemų ir reikalaujamų kompensacijų dar reikės nugriauti ir perdirbti fermas, kurios niekam kitam negali būti panaudotos.

Nerijus Mačiulis įvertino lietuvių gyvenimo pasikeitimus: mums labai pasisekė

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Mentorius Gintautas Strolys. Išmintingos medicinos ateitis ir galia

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Savickas: keturių darbo dienų savaitė Europoje – utopija ar realybė?

Pilotiniai eksperimentai Europoje ir kituose žemynuose mums kol kas tik iš šono pavydžiai leidžia stebėti kaip keičiasi visą amžių gyvavusi 5 darbo dienų savaitės samprata ir nenumaldomai artėja trumpesnis, 4 darbo dienų modelis. Šiandien mums, Lietuvoje, 5 darbo dienų savaitė atrodo kaip duotybė. Taip dirbame mes, taip dirbo mūsų tėvai, seneliai. Tikriausiai daugelis nustebs sužinojęs, kad Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę.

Dainius Gaižauskas: „Landsbergio su Šimonyte kalbos apie lietuvių karių siuntimą į Ukrainą – pavojingai neatsakingo politinio elgesio pavyzdys“

Kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras, esu stipriai susirūpinęs neatsakingais ir populistiniais Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės viešais pareiškimais apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija, karo atveju, Lietuvos negintų.

Giedrimas Jeglinskas. Rusija gal palauks, kol Vilnius pasistatys stadioną?

Nesiliaujanti diskusija apie tai, iš kur imti daugiau pinigų gynybai, turi vieną keistą savybę: kai kurie jos dalyviai įsivaizduoja, kad visuomenė privalo sunešti pinigus ir net neklausti valdžios, kaip ir kodėl tie pinigai bus naudojami. „Dirbkit savo darbą“ Rūpindamiesi savo šalies gynyba, mes rūpinamės ir savo konstitucine santvarka – demokratija. Tačiau minėtas požiūris į pinigų gynybos reikmėms „paėmimą”, vartojant teisėsaugos žodį, su demokratija nieko bendra neturi.

Mentorius Gintautas Strolys. Trumpai apie protą ir išmintį

Miestelyje, kuris slėpėsi tarp žaliuojančių kalnų, gyveno du nuomonės formuotojai. Vienas buvo žinomas kaip Protingas – jis buvo logikos ir analitinio mąstymo meistras. Jo namai buvo pilni knygų apie mokslą, matematiką ir filosofiją. Jis tikėjo, kad kiekvieną problemą galima išspręsti naudojant logiką ir matematinius skaičiavimus. Kita vertus, Išmintingas buvo visiška Protingo priešingybė. Jis buvo žmogus, kuris vadovavosi išlavinta intuicija, patirtimi ir gyvenimo išmintimi.
Į viršų