aldona paškevičienė

Nereikalinga. Iš baisaus karo siaubiamos Sirijos su trimis mažais vaikais į Lietuvą per vargus grįžusiai lietuvei po pusmečio teko su jais traukti į Vokietiją. Kodėl jauna moteris nusivylė savo šalies valdžia? Prisiglaudė Vokietijoje Iš Panevėžio rajono kilusi 35 metų Rūta Mardini, gyvendama Sirijoje, nuoširdžiai tikėjo Lietuvos valdžia, kviečiančia grįžti lietuvius emigrantus į tėvynę.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Prie gausių maisto paketų įpratusiems skurstantiesiems teks vėl pratintis prie kruopų. Europos Sąjunga nebepajėgia augančios varguolių armijos pasotinti mėsos konservais ar gausiai pamaloninti cukrumi. Per rugsėjį maisto paketai išdalyti 418 tūkst. ties skurdo riba atsidūrusiems Lietuvos gyventojams, tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Vien per pastaruosius porą mėnesių Maisto banko labdaros prašančiųjų padaugėjo apie 60 tūkst.

Daugiau kaip 400 tūkst. šalies gyventojų laukia nemokamų maisto paketų iš ES intervencinių atsargų bei vietos aukotojų paramos. Sunkmetis į vieną skurdo gretą rikiuoja ir nuolat iš pašalpų gyvenančius asmenys, ir pajamų šaltinio netekusius viduriniojo sluoksnio atstovus. „Kol kas dar daug kas nedrįsta prašyti nemokamo maisto. Kai kuriems psichologiškai sunku tai padaryti. Vasarą kaip nors verčiasi.

Kur dėti šimtus tūkstančių litų, skirtų socialinėms pašalpoms mokėti? Šis klausimas šalies savivaldybėms lieka aktualus net artėjant ekonominei krizei. Jau tapo įprasta, kad paskutiniais besibaigiančių metų mėnesiais savivaldybių tarybos perskirsto šimtus tūkstančių litų, valstybės skirtų neturtingiausiems gyventojams šelpti. Mat kaskart paaiškėja, esą žmonių, kuriems reikia pagalbos, yra mažiau, nei to tikėjosi valdininkai.

Naująjį šildymo sezoną Aukštaitijos gyventojai pradėjo su milijoninėmis skolomis. Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų ir Panevėžio rajono gyventojai už būstų šildymą „Panevėžio energijai“ yra įsiskolinę jau 7,6 mln. litų. Panevėžiečių skolos taip pat įspūdingos. Jos siekia net 2,8 mln. lito.  Gyventojai, jau vasarą sužinoję, kad šildymas smarkiai brangs, vasarą stengėsi skolas grąžinti, tačiau jos vis tiek sumažėjo nežymiai.

Septyniems vaikams priteistų alimentų negaunanti moteris nusivylė ne tik pinigų nemokančiu buvusiu sugyventiniu, bet ir jo skolas atlyginti apsiėmusia valstybe, rašo „Lietuvos žinios“. Septynių vaikų mama Ingrida Ašmegaitė, sužinojusi, kad valstybė įsteigė Vaikų išlaikymo fondą ir vietoj netikėlio, alimentų nemokančio buvusio jos sugyventinio yra pasirengusi reikalingomis lėšomis aprūpinti jųdviejų atžalas, ėmė uoliai minti valdiškų įstaigų slenksčius.

Katastrofiškai mažėjant gimstamumui, politikai praneša vis apie naujas programas, turinčias palengvinti jaunų šeimų dalią, tačiau mamoms su kūdikiais į valdiškas įstaigas geriau kojos nekelti. Prireikus pamaitinti ar pervystyti kūdikį moterims geriausiu atveju pasiūlomas laisvas kabinetas, rašo dienraštis "Sekundė". Tačiau dažniausiai ramios vietos nesuradusios mamos veria tualetų duris ar sėdasi vaikutį valgydinti tiesiog koridoriuje.

 Pasikeitusi mokinių nemokamo maitinimo tvarka jau sukėlė sumaištį mokyklose, tvirtina Panevėžio dienraštis "Sekundė". Ne visi socialiai remtini tėvai pasirūpino sutvarkyti reikiamus dokumentus, todėl vaikai priversti vaikščioti urzgiančiais pilvais. Išalkusieji atbėga valgyti į agentūrą „SOS vaikai“, nors turėtų gauti maitinimą mokyklose. Pagal naująją tvarką už mokinių nemokamą maitinimą ir aprūpinimą mokinio reikmenimis atsakingi savivaldybių socialinės paramos skyriai.