arvydas ižička

Šeštadienį maždaug 15 valandą Kauno kriminalinio pasaulio šulu tituluojamą Henriką Daktarą į Vilniaus 1-ąjį apylinkės teismą atlydėjo šeši policijos pareigūnai: du civiliškai vilkintys vyrai ant veido buvo užsimaukšlinę kaukes, o dar keturi „Aro“ pareigūnai vilkėjo uniformas ir buvo ginkluoti automatais. H. Daktaras į teismą buvo atvežtas baltos spalvos mikrautobusu tamsintais langais. Jį lydėjo Kriminalinės policijos biuro lengvasis automobilis.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikti žmogumi“ atvirai sako, kad nuteistieji už grotų įvairiais narkotikais svaiginasi kada tiktai panorėję. Ypatingas sutikimas Rasų kolonijoje 1997-ųjų birželio 7 dieną Henriką Daktarą atvežė į Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, esančią Rasų gatvėje. Metaliniai vartai, trijų metrų aukščio betoninė tvora, viršuje apjuosta dviem arba trimis spygliuotos vielos sluoksniais.

Nusikaltėliai žiaurėja ir nenori išeiti į laisvę. Daugumai jų kalėjime geresnės sąlygos: čia jie turi stogą virš galvos, šilta, visada pavalgę ir nereikia mokėti jokių mokesčių. Lukiškių tardymo izoliatoriuje nuolat teismo laukia apie 900 suimtųjų, o kalėjime vis daugėja nuteistųjų iki gyvos galvos. Vien pernai šį kontingentą papildė 8 žmogžudžiai, tarp jų – pirmoji Lietuvoje moteris, nuteista iki gyvos galvos – garsioji Alma Bružaitė-Jonaitienė, pasmaugusi ir paskandinusi du savo sūnus.