kropas

 Didelė grynųjų pinigų cirkuliacija apyvartoje – vienas iš įrodymų, kad šešėlis, nepaisant užsidegimo pažaboti jį, vis dar išdidžiai klesti ir jau ilgą laiką tiek iš atsakingų politikų, tiek iš visuomenės trūksta realių veiksmų, padedančių reikšmingai mažinti jo mastus. Susidaro įspūdis, kad šešėlis taip užvaldė visus, jog šaliai bei jos gyventojams naudingi sprendimai kartais atrodo tarsi iliuzija.

Nuo liepos pirmosios nebeliks prievolės skelbti kainas dviem valiutomis – ir litais, ir eurais – tai nusprendė Euro įvedimo koordinavimo komisija. Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vedėja Gita Šematovičiūtė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad negalime gyventi nostalgija litui, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nurodė, kad normalu, jog gyventojai kol kas skaičiuoja litais ir kad norint priprasti prie euro reikės pastangų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad šiemet bankų klientų laukia nemažai naujovių. Populiarus tiesioginis debetas palaipsniui įgis naują pavidalą, taip pat ilgainiui bus atsisakyta internetinei bankininkystei naudojamų slaptažodžių kortelių: „Verslas ir iš dalies fiziniai asmenys iki metų pabaigos turi pasiruošti naujiems mokėjimų standartams. Jie keisis nuo kitų metų pradžios.

Karolis Birgilas Lietuvoje parduotuvėse vis rečiau klausiama, ar čia galima atiskaityti kortele. Vis dėlto tai yra miestų tendencija, kurie daug neatsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos. Pastarasis regionas garsėja savo bankų tradicijomis ir disciplina, o gyventojai nesispyrioja finansinėms naujovėms. Ketvirtadienį vykusios konferencijos „Link pasaulio be grynųjų“ metu Švedijos centrinio banko konsultantas dr.

Kiekybine prasme šių metų įvykiai bankų sektoriuje didelės įtakos neturėjo, tačiau kokybine – kirto per pasitikėjimą bankų sistema, o tam atstatyti prireiks daugiau laiko nei po „Snoro“ bankroto, rašo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare. Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA.

Lietuvos bankų asociacijos specialistai stebisi, kad Mokėjimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama keisti elektroninių atsiskaitymų tvarką, pradedantis svarstyti Seimas siūlo įteisinti Lietuvoje jau veikiančią nuostatą. Be to, įstatymo pataisų rengėjų aiškinamajame rašte neteisingai interpretuojama siūlomų pakeitimų galima įtaka atsiskaitymų formai ir ignoruojama kitų šalių patirtis taikant skirtingus reguliavimo būdus.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro„ - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“, leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Lietuvos bankų asociacijos nuomone, indėlių palūkanų apmokestinimas reiškia pasitikėjimo šios formos kaupimu žlugdymą: yra didelis pavojus, kad daugelis žmonių pradės atsiiminėti indėlius iš bankų, kurie sudaro 78 proc. bankų ūkio kreditavimo išteklių. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje tokio apmokestinimo atsiradimas gali turėti neigiamos įtakos bankų sistemos stabilumui, nes sunku prognozuoti indėlininkų elgsenos pasikeitimus. Asociacijos prezidento dr.