• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija.

Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų.

„Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu. Tačiau palankus įvaizdis įmonėms padeda pritraukti vartotojus, o tik ilgus metus kuriama ir visuomenėje besiformuojanti reputacija skatina juos išlikti lojalius ilgą laiką“, – pabrėžė tyrimą atlikusios bendrovės vyresnioji projektų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Vertinimai pasikeitė


Padėtis gerokai pasikeitė. Smarkiai smuko parduotuvių ir prekybos centrų (nuo 48 iki 30 punktų), bankų (nuo 51 iki 41 punkto) reputacijos indeksas. Kilo tik vienas – mobiliojo ryšio tiekėjų reputacijos indeksas. Tiesa, šis didėjo taip pat nežymiai – vos vienu punktu: nuo 48 iki 49. Pirmą kartą vertintų šalies draudimo paslaugų bendrovių rezultatai buvo vidutiniški – jų pasitikėjimo indekso rezultatas 38.

„Tikėtina, kad dabartinius reputacijos rodiklius galėjo lemti nuolat augantys šalies vartotojų poreikiai ir lūkesčiai dėl atskirų verslo sektorių“, – tvirtino J. Račkytė-Vilimė. Iš dalies tyrimo rezultatus galėjo lemti ir tai, kad šiandien vartotojai turi didesnę pasirinkimo laisvę ir gali lyginti įmones, prekes, paslaugas bei kitus veiklos aspektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Prasčiausias – prekybininkų

Prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos rodiklis per septynerius metus smuko daugiausia. Tyrimas rodo ir tai, kad Lietuvoje prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos lygis 20 punktų mažesnis už Europos vidurkį, iš visų keturių tirtų verslo sektorių šių metų reputacijos rodiklis taip pat mažiausias.

„Respondentai vertino dažniausiai lankomas parduotuves didmiesčiuose ir kaimuose, – aiškino J. Račkytė-Vilimė. – Tačiau per septynerius metus žmonių lūkesčiai dažniau keliaujant po Lietuvą ir užsienį yra išaugę. Todėl natūralu, kad smuko ir šio segmento vertinimas – tai ypač akivaizdu lyginant miestų ir kaimų gyventojų atsakymus.“

Specifiniai veiksniai

„Toks prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos indeksas rodo, kad Lietuvos žmones veikia specifiniai, tik mūsų šaliai būdingi veiksniai“, – svarstė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, pirmiausia tokius rezultatus lėmė žmonių jautrumas dėl būtiniausių prekių brangimo.

„Į priežastis nesigilinantys žmonės linkę dėl brangstančių produktų kaltinti parduotuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiksnius“, – aiškino L. Vilimas. Be to, anot LPIA vadovo, tokius rezultatus lemia neatsakingos politikų kalbos. „Prekybininkas padaromas tautos priešu, supriešinami pardavėjai ir pirkėjai, dėl to kenčia ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas“, – reziumavo jis. L. Vilimas pridūrė, kad viliasi, jog per ateinančius kelerius metus reputacijos indeksas vėl išaugs.

Krizė daro įtaką
Per septynerius metus sumažėjo ir bankų bei finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacijos indeksas ir dabar siekia 41 punktą. Nors šis rodiklis aukštesnis nei Europos vidurkis, kuris sudaro 35 punktus, iki pasaulio bankų reputacijos indekso rezultato – 53 punktų – dar toli. J. Račkytės-Vilimės nuomone, nepaisant banko „Snoras“ griūties, bankų reputaciją lietuviai vertina aukštu rodikliu.

Smuktelėjusio bankų reputacijos reitingo rodiklio nelinkęs dramatizuoti ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Anot jo, labiausiai šalies bankų reputacijai pakenkė ir gyventojų nuomonę suprastino per pasaulį nusiritusi krizės banga. „Tai didžiausias bankų reputacijos praradimas. Mano nuomone, mūsų bankai tokio reputacijos suprastėjimo nenusipelnė kaip kai kurie didieji, pasauliniai, užsienio bankai“, – svarstė S. Kropas.

Anot jo, sunkmečiu ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams dažnai teko susidurti su bankais. „Galbūt kai kuriems atrodė, kad bankai gali nurašyti skolas, kai kuriuos ištiko šokas augant palūkanoms. Kad reputacija būtų atkurta, reikia kantrybės ir laiko“, – sakė jis.

LBA prezidento nuomone, jaudintis dėl suprastėjusių rezultatų neverta ir dėl to, kad jie smarkiai priklausomi nuo to, ar tyrimas vykdomas finansinio pakilimo, ar finansinio nuosmukio metais. „Tai daro tiesioginę įtaką“, – pabrėžė jis.

Augo tik mobilieji
Pirmą kartą į šalies verslo sektorių reputacijos tyrimą buvo įtrauktos ir draudimo bendrovės. Draudikų reputacijos indeksas sudarė 38 punktus. Šis rodiklis 7 punktais mažesnis nei pasaulio vidurkis. Tyrėjai pastebėjo, kad gyventojai visus draudimo bendrovių reputacijos aspektus vertino gerai arba vidutiniškai, tačiau vengė aukštų vertinimų.

Teigiamai gyventojai įvertino tik mobiliojo ryšio tiekėjus. Per septynerius metus šio sektoriaus bendrovių reputacijos indeksas pakilo vienu punktu ir dabar siekia 49. Toks rodiklis aukščiausias ne tik vertinant visą tyrimą bendrai, bet ir gerokai didesnis nei Europos vidurkis, siekiantis 41 punktą. „Įdomu, kad per septynerius metus mobiliojo ryšio tiekėjai ypač padidino pasitikėjimą jais tarp vyresnių žmonių. Jie šių bendrovių reputaciją vertina žymiai palankiau nei 2005 metais“, – pasakojo J. Račkytė-Vilimė.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija.

Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų.

„Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu. Tačiau palankus įvaizdis įmonėms padeda pritraukti vartotojus, o tik ilgus metus kuriama ir visuomenėje besiformuojanti reputacija skatina juos išlikti lojalius ilgą laiką“, – pabrėžė tyrimą atlikusios bendrovės vyresnioji projektų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Vertinimai pasikeitė


Padėtis gerokai pasikeitė. Smarkiai smuko parduotuvių ir prekybos centrų (nuo 48 iki 30 punktų), bankų (nuo 51 iki 41 punkto) reputacijos indeksas. Kilo tik vienas – mobiliojo ryšio tiekėjų reputacijos indeksas. Tiesa, šis didėjo taip pat nežymiai – vos vienu punktu: nuo 48 iki 49. Pirmą kartą vertintų šalies draudimo paslaugų bendrovių rezultatai buvo vidutiniški – jų pasitikėjimo indekso rezultatas 38.

„Tikėtina, kad dabartinius reputacijos rodiklius galėjo lemti nuolat augantys šalies vartotojų poreikiai ir lūkesčiai dėl atskirų verslo sektorių“, – tvirtino J. Račkytė-Vilimė. Iš dalies tyrimo rezultatus galėjo lemti ir tai, kad šiandien vartotojai turi didesnę pasirinkimo laisvę ir gali lyginti įmones, prekes, paslaugas bei kitus veiklos aspektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Prasčiausias – prekybininkų

Prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos rodiklis per septynerius metus smuko daugiausia. Tyrimas rodo ir tai, kad Lietuvoje prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos lygis 20 punktų mažesnis už Europos vidurkį, iš visų keturių tirtų verslo sektorių šių metų reputacijos rodiklis taip pat mažiausias.

„Respondentai vertino dažniausiai lankomas parduotuves didmiesčiuose ir kaimuose, – aiškino J. Račkytė-Vilimė. – Tačiau per septynerius metus žmonių lūkesčiai dažniau keliaujant po Lietuvą ir užsienį yra išaugę. Todėl natūralu, kad smuko ir šio segmento vertinimas – tai ypač akivaizdu lyginant miestų ir kaimų gyventojų atsakymus.“

Specifiniai veiksniai

„Toks prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos indeksas rodo, kad Lietuvos žmones veikia specifiniai, tik mūsų šaliai būdingi veiksniai“, – svarstė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, pirmiausia tokius rezultatus lėmė žmonių jautrumas dėl būtiniausių prekių brangimo.

„Į priežastis nesigilinantys žmonės linkę dėl brangstančių produktų kaltinti parduotuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiksnius“, – aiškino L. Vilimas. Be to, anot LPIA vadovo, tokius rezultatus lemia neatsakingos politikų kalbos. „Prekybininkas padaromas tautos priešu, supriešinami pardavėjai ir pirkėjai, dėl to kenčia ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas“, – reziumavo jis. L. Vilimas pridūrė, kad viliasi, jog per ateinančius kelerius metus reputacijos indeksas vėl išaugs.

Krizė daro įtaką
Per septynerius metus sumažėjo ir bankų bei finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacijos indeksas ir dabar siekia 41 punktą. Nors šis rodiklis aukštesnis nei Europos vidurkis, kuris sudaro 35 punktus, iki pasaulio bankų reputacijos indekso rezultato – 53 punktų – dar toli. J. Račkytės-Vilimės nuomone, nepaisant banko „Snoras“ griūties, bankų reputaciją lietuviai vertina aukštu rodikliu.

Smuktelėjusio bankų reputacijos reitingo rodiklio nelinkęs dramatizuoti ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Anot jo, labiausiai šalies bankų reputacijai pakenkė ir gyventojų nuomonę suprastino per pasaulį nusiritusi krizės banga. „Tai didžiausias bankų reputacijos praradimas. Mano nuomone, mūsų bankai tokio reputacijos suprastėjimo nenusipelnė kaip kai kurie didieji, pasauliniai, užsienio bankai“, – svarstė S. Kropas.

Anot jo, sunkmečiu ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams dažnai teko susidurti su bankais. „Galbūt kai kuriems atrodė, kad bankai gali nurašyti skolas, kai kuriuos ištiko šokas augant palūkanoms. Kad reputacija būtų atkurta, reikia kantrybės ir laiko“, – sakė jis.

LBA prezidento nuomone, jaudintis dėl suprastėjusių rezultatų neverta ir dėl to, kad jie smarkiai priklausomi nuo to, ar tyrimas vykdomas finansinio pakilimo, ar finansinio nuosmukio metais. „Tai daro tiesioginę įtaką“, – pabrėžė jis.

Augo tik mobilieji
Pirmą kartą į šalies verslo sektorių reputacijos tyrimą buvo įtrauktos ir draudimo bendrovės. Draudikų reputacijos indeksas sudarė 38 punktus. Šis rodiklis 7 punktais mažesnis nei pasaulio vidurkis. Tyrėjai pastebėjo, kad gyventojai visus draudimo bendrovių reputacijos aspektus vertino gerai arba vidutiniškai, tačiau vengė aukštų vertinimų.

Teigiamai gyventojai įvertino tik mobiliojo ryšio tiekėjus. Per septynerius metus šio sektoriaus bendrovių reputacijos indeksas pakilo vienu punktu ir dabar siekia 49. Toks rodiklis aukščiausias ne tik vertinant visą tyrimą bendrai, bet ir gerokai didesnis nei Europos vidurkis, siekiantis 41 punktą. „Įdomu, kad per septynerius metus mobiliojo ryšio tiekėjai ypač padidino pasitikėjimą jais tarp vyresnių žmonių. Jie šių bendrovių reputaciją vertina žymiai palankiau nei 2005 metais“, – pasakojo J. Račkytė-Vilimė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: Prekybos centrai

„Berrent“ atliktas tyrimas parodė, kad patraukliausios prekybos centrų savybės gyventojams – kokybiškumas, universalumas ir profesionalumas

Bent kartą per savaitę prekybos centre lankosi maždaug 63 proc. vyrų ir 57 proc. moterų

71 proc. Kauno apskrities gyventojų į prekybos centrą užsuka bent kas savaitę, vilniečiai ir klaipėdiečiai čia lankosi rečiau – atitinkamai 57 ir 59 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų