the astrophysical journal

Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausia planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smithsonian astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją, rašo sciencedaily.com.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ atrado tris egzoplanetas, kuriose gali būti tinkamos sąlygos gyvybei. Viena iš jų yra labiausiai į Žemę panašus pasaulis iš visų iki šiol žinomų mokslui, skelbia space.com. Ši egzoplaneta pavadinta „Kepler-62f“: tai vos 1,4 karto už Žemę didesnė akmeninė planeta, skriejanti apie žvaigždę, kuri yra mažesnė ir blankesnė už mūsų Saulę, sakoma pranešime. „Kepler-62f“ kaimynė šioje atrastoje planetų sistemoje „Kepler-62e“ yra 1,6 karto didesnė už Žemę.

Australijos astronomai radioteleskopu padarė rekordiškai ryškią supernovos SNR 1987A nuotrauką. Ši supernova yra pati arčiausia  nuo pat teleskopo išradimo. Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „The Astrophysical Journal“. Pranešama, kad šios supernovos atvaizdas buvo gautas Australijoje esančiu ACTA radioteleskopu. Tai šešių 22 metrų skersmens parabolinių antenų masyvas, veikiantis kaip vienas interferometras. SNR 1987A spinduliuotės bangos ilgis buvo 7 mm.

NASA kosminė observatorija „Chandra X-Ray Observatory“ užfiksavo, kaip manoma, deformuotos neutroninės žvaigždės Velos paleistą septynių trilijonų kilometrų ilgio (0,7 šviesmečio) sūkuriuojantį didelės energijos dalelių žybsnį. Rentgeno spindulių diapazone dirbančio teleskopo „Chandra“ užfiksuotas pulsaras Vela yra beprotiškai greitai aplink savo ašį besisukanti, vos 12 kilometrų skersmens neutroninė žvaigždė.

Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas. Šis atradimas greičiausiai nustebins daugelį mokslininkų, kurie manė, kad tokios galaktikos buvo statiškos daugiau kaip pusę 13,7 mlrd. metų trunkančios visatos egzistencijos, rašo SPACE.com. „Astronomai manė, kad diskinės galaktikos netolimoje visatoje savo dabartinę formą įgavo prieš maždaug 8 mlrd.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

Tarptautinė astronomų grupė, vadovaujama Svinberno technologijos universiteto (Australija) mokslininkų, aptiko labai neįprastos formos nykštukinę galaktiką LEDA 074886. Ji atrodo kaip keturkampis kosminis smaragdas. Ši galaktika yra už 70 milijonų šviesmečių nuo Saulės kitų maždaug 250 galaktikų sankaupoje, pranešė „Universe Today“. Tyrimo vadovas dr.

Prieš 11 metų astronomai stebėdami tolimą supernovą įprastinės astrofizikos teorijos ribose niekaip negalėjo paaiškinti gautų duomenų – taip atsirado juos papildanti tamsiosios energijos teorija, aiškinanti greitėjantį Visatos plėtimąsi. Dabar mokslininkų komanda dar kartą pateikė netiesioginius jos egzistavimo įrodymus.

Kaimyninės Epsilon Eridani žvaigždės sistemoje mokslininkai aptiko dar du asteroidų žiedus, dideliais lankais juosiančius žvaigždę. Tai trečioji arčiausiai Žemės esanti žvaigždė (neskaitant Saulės) – giedrame danguje ji matoma ir be teleskopo. Pirmasis asteroidų žiedas nuo žvaigždės nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip ir Saulės sistemoje esantis asteroidų žiedas. Antrasis mūsų sistemoje analogų neturi ir yra nutolęs beveik tokiu pat atstumu, kaip Uranas nuo Saulės.