54 metų Maxine Brown kūnas jos namuose aptiktas gruodžio 10 d. Po to paaiškėjo, kad paskutinę žinutę ji išsiuntė savo 28 metų dukrai Taniqai Browne, rašo mirror.co.uk.
Jos susirašinėjo žinutėmis, paskutinėje žinutėje Maxine nusiuntė dukrai širdelės jausmaženklį. Tačiau po to, kai Maxine tris dienas niekam neatsakė, susirūpinę šeimos nariai iškvietė Stafordšyro policiją.
Mamos neteko 28-erių Taniqa ir 35-erių Terri-Anne, be močiutės liko anūkai – 10 metų Harvey ir 2 metų Navaeh.
Taniqa pasakojo „StokeonTrentLive“: „Kai sužinojau, kad policija išlaužė duris, supratau, kad kažkas negerai. Ji ramiai užmigo amžinojo miego savo lovoje.
Jokio nerimo, jokių ženklų, kad ji būtų žinojusi, kas įvyks. Paskutinį kartą, kai su ja kalbėjausi, ji niekuo nesiskundė.
Mano sesuo jau buvo pakeliui. Kai ji atvyko, girdėjo, kaip isteriškai verkiu, tad suprato, kas įvyko, dar prieš užlipdama į antrą aukštą.
Kvapas kambaryje buvo toks pats, kaip ir mirus mūsų mamos mamai. Tas baugus jausmas, baimė tik pasitvirtino. Bent jau buvome dviese, galėjome viena kitą paguosti.
Dar turime daug ką išsiaiškinti, kad sužinotume jos mirties priežastį. Ji turėjo sveikatos problemų, bet ne tokių rimtų, kad jos ją pražudytų. Tai buvo nedidelės problemos, ji vėl stojosi ant kojų. Ji buvo viską pasiruošusi, kad kitą dieną galėtų eiti į darbą.“
Maxine iš Stoke augo su penkiais broliais ir seserimis, rūpinosi savo mama Beryl Browne, o paskui dirbo su organizacijomis „Changes“, „Hope Street Homeless Centre“, „Guardian Care“, „Salvation Army“ ir „Brighter Futures“, padedančiomis kovojantiems su priklausomybėmis, benamyste ir psichikos sveikatos problemomis.
Palaikė gerus santykius
Taniqa pridūrė: „Mano mama palaikė labai gerus santykius su Stoke-on-Trent gyventojais. Ji buvo su charakteriu, turėjo užkrečiantį juoką. Dalykas, kurį visi prisimins – tai, kad ji visus vadindavo „Pij“.
Ji buvo labai tiesmuka, nesileisdavo į jokias diskusijas ir visada išduodavo, koks jos santykis su žmonėmis. Įsivaizduokite, ką reiškia dirbti su tokiais pažeidžiamais žmonėmis.
Reikia turėti išskirtinių asmeninių savybių, kad žmonės priimtų pagalbą. Ji sugebėjo bendrauti su visais žmonėmis savitu būdu.“
Ji pridūrė, kad mama dievino savo anūkus ir mėgo klausytis muzikos.
Taniqa sakė: „Muzika ir anūkai – tai, dėl ko ji gyveno. Mano sūnus yra pradedantis reperis. Ji dalyvavo visuose jo pasirodymuose, buvo didžiausia jo gerbėja.
Kai ji mirė, man atsivėrė akys. Žmonės kreipiasi į mus ir pasakoja, iš kur ją pažįsta, dalijasi prisiminimais, apie kuriuos nė nežinojome. Ji neabejotinai mėgo šokti ir buvo vakarėlių liūtė.
„Golden“ buvo paskutinė vieta, kur ji lankėsi. Vyresnės kartos žmonės eidavo į „Golden“, ji ten lankėsi iki pat savo gyvenimo pabaigos.
Ji buvo nepaprastai gyvybinga, visada jausdavai jos buvimą šalia, niekada nebuvo taip, kad kas nors su ja susipažįsta ir pamiršta, kad ji egzistuoja.
Kai ji juokdavosi, plekšnodavo kitiems per rankas, jausdavosi atsipalaidavusi. Ji buvo visos šeimos siela. Ji tiesiog nepakartojama.“
