• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

35 verslo asociacijos valdžios institucijų prašo išaiškinti, kokiu būdu asocijuotos verslo struktūros turėtų atstovauti savo narių interesams, kai Konkurencijos taryba skyrė beveik 73 mln. eurų baudų vaistinėms už susitarimą.

35 verslo asociacijos valdžios institucijų prašo išaiškinti, kokiu būdu asocijuotos verslo struktūros turėtų atstovauti savo narių interesams, kai Konkurencijos taryba skyrė beveik 73 mln. eurų baudų vaistinėms už susitarimą.

REKLAMA

Asociacijos prašo Vyriausybės, Seimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Teisingumo ministerijos išaiškinti, kada asocijuotos struktūros gali teikti bendrą narių poziciją teisėkūros procesuose ir kada – ne.

„Matome realią grėsmę, kad tolesnė verslo asociacijų veikla Lietuvoje gali būti paralyžiuota. Todėl mums reikia elementaraus aiškumo – kaip turėtume veikti toliau“, – pranešime sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Tokiu išaiškinimu būtų išsprendžiama dilema, kai valstybės institucijos pačios kviečia asociacijas dalyvauti tuose teisėkūros procesuose, kuriuose asociacijos pagal Konkurencijos tarybos vertinimą negali teikti bendros savo narių pozicijos.

REKLAMA
REKLAMA

Neaiškumų dėl tolesnio atstovavimo savo narių interesams šalies verslo asociacijoms kilo po gruodžio pradžioje Konkurencijos tarybos priimto nutarimo dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio – Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) bei jos narės buvo nubaustos dėl to, kad tarpusavyje suderino ir pateikė ministerijai bendrą pasiūlymą. Asociacijai ir vaistų prekybos įmonėms buvo skirta beveik 73 mln. eurų baudų.

REKLAMA

Konkurencijos tarybos nuomone, LVA narės teisėkūros procese negalėjo derinti bendros pozicijos.

Pasak verslo asociacijų vadovų, taip formuojamas pavojingas precedentas – visiškai nesuprantama, kodėl įprasta asociacijų veikla, iki šiol laikyta teisėta, dabar gali būti pripažįstama prieštaraujančia konkurencijos teisei. Asociacijų atstovai negali dalyvauti valdžios institucijų formuojamose darbo grupėse ar susitikimuose, prieš tai neišdiskutavę aktualaus klausimo su nariais ir neparengę bendros narių pozicijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Asociacijos ir yra steigiamos tam, kad jose būtų galima diskutuoti konkrečiam verslo sektoriui aktualiais teisėkūros klausimais, teikti bendrą narių poziciją atspindinčius pasiūlymus valdžios institucijoms ir tokiu būdu prisidėti kuriant palankesnę, tvaresnę, ekonomiškai patrauklią verslo aplinką“, – teigė asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuvos lobistų asociacijos vadovo Šarūno Frolenkos nuomone, jei šis tarybos sprendimas sukurs precedentą analogiškų situacijų vertinimui, žalos patirs ir valstybės institucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų