• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų.

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų.

REKLAMA

Šiuo metu jie kaip tik auga, todėl džiugu, kad Neries regioninio parko gidui Sauliui Pupininkui su jaunaisiais parko bičiuliais edukacijos metu pasisekė atrasti dar vieną šio reto, saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto grybo radavietę! 

Grybas stebina neįprasta forma

Neįprastos formos grybo vaisiakūniai, yra pie 2-8 cm aukščio ir 1-4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari ar rutuliški, vėliau viršūnei prasivėrus tampa gilios taurės ar piltuvėlio formos. Paviršius juodai rudos, rusvos spalvos, veltiniuotas, kraštai sutrūkinėję.

Nors išvaizda panašus į tuoj išsiveržiantį ugnikalnį, viduje lavos nerasite, tad nebijokite, pirštų nenusideginsite, bet esant tinkamoms sąlygoms, papūtus į šio kraterio vidų, tarsi rūkstantys dūmai pakils pilkas sporų debesėlis, kuriomis šis grybas dauginasi, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.   

REKLAMA
REKLAMA

Kur galima aptikti ar bandyti ieškoti šio reto grybo? Krateriškieji taurūniai formuojasi ankstyvą pavasarį, auga ant trūnijančios lapuočių medienos ir miško paklotės. Dažniausiai vystosi ant lazdynų, alksnių, beržų ir ąžuolų nukritusių šakų ir stiebų, gulinčių vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje.

REKLAMA

Šiam grybui būdingos augavietės yra brandūs ir ūksmingi eglynai ar ąžuolynai su senais lazdynais, drėgnokose raguvų ir šlaitų vietose, šalia upelių. Auga tiek pavieniui, tiek didelėmis grupėmis, kartais siekiančiomis net iki 100 vienetų vienoje vietoje! Šiuo metu Lietuvoje žinoma tik apie 50 šio grybo radaviečių.

Pastebėjus kviečia pranešti

Kaip galima apsaugoti šį retą grybą? Pagrindinės krateriškojo taurūnio ir jo buveinių išlikimui kylančios grėsmės yra brandžių miškų, ypač eglynų ir ąžuolynų su lazdynų priemaiša, mažėjimas ir fragmentacija dėl ūkinės veiklos. Taip pat neigiamą įtaką šio grybo būklei turi ir hidrologinio režimo kitimas bei dirvožemio sausėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Siekiant apsaugoti šių grybų buveines, viena efektyviausių priemonių yra miško kirtimų draudimas šių grybų buveinėse, taip pat trake augančių lazdynų saugojimas ir dirvožemio vientisumo palaikymas.

Ne mažiau svarbus dalykas šios rūšies išsaugojimui yra žmonių sąmoningumas, todėl kviečiame visus parko bičiulius pastebėję šiuos keistuolius praneškite apie juos parko darbuotojams, tegul kraterių daugėja!“ – prie krateriškojo taurūnio apsaugos visus juos rasiančius kviečia prisidėti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Justyna Barščevska.

Parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją

Grybai buvo iki musu ir manau jie auks ant paskutiniu islikusiu musu lavonu jie yra la iausiai prisitaike prie visokiu situaciju,taip,kad delju maziausei reik pergiventi.
Vaikystėje jų buvo daug.Augau Dzūkijoje.Mes vadinom kubezdaliais,paspirdavom ir pakildavo dūmelis.Kai numelioravo pievas,nesimatė jų.
Sauliau! Nuėjęs į seimą, dar ne tokių grybų rasi!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų