• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai pastebi, kad šiemet labai anksti pasirodė pirmieji pavasario ženklai. Miškuose jau galima aptikti žibuoklių, o ir iš klevų jau gaunama sula. Apie ankstyvo pavasario ženklus, jų reikšmes ir senolių išmintį papasakojo etnologas Libertas Klimka.

Lietuviai pastebi, kad šiemet labai anksti pasirodė pirmieji pavasario ženklai. Miškuose jau galima aptikti žibuoklių, o ir iš klevų jau gaunama sula. Apie ankstyvo pavasario ženklus, jų reikšmes ir senolių išmintį papasakojo etnologas Libertas Klimka.

REKLAMA

Etnologas patvirtino, kad šiemet pirmųjų pavasario ženklų sulaukėme anksčiau nei įprastai.

Ankstyvas pavasaris gali atnešti žalos

Pokalbio metu L. Klimka pažymėjo, kad pavasaris šiemet išties ankstyvas. Jis pasidalijo, kokie ženklai išdavė pavasarį ir kodėl reikėtų sunerimti.

„Dabar yra pražydusios žibuoklės, žalčialunkiai, iš klevų galima prisileisti sulos. Taip pat buvo tų, kurie dalijosi kraunamais magnolijų žiedais. Jiems taip pat per anksti.

Gamta rodo labai anksti atėjusį pavasarį. Tokia vasario mėnesio pabaigai nebūdinga šiluma rodo didelį nukrypimą nuo įprastinių vidurkių.

REKLAMA
REKLAMA

Šis laikinas atšilimas gali padaryti gamtai daug žalos – prasiskleidusiems pumpurams, pirmosioms gėlytėms ir žmogaus pasėtiems žiemkenčių pasėliams gali būti pakenkta dėl būsimų kovo mėnesio šalčių. Dėl to ūkininkai gali likti nusivylę – sulaukti mažai derliaus. Sodų augmenija taip pat gali nukentėti“, – perspėjo etnologas.

REKLAMA

Tikrojo pavasario dar reiks palaukti

Nors pirmieji pavasario ženklai jau pasirodė, tačiau dėl jų džiūgauti etnologas neskuba. Jis kalbėjo, kad vasarinės šilumos dar reiks palaukti.

„Tikrosios pavasario šilumos turėsime luktelti ir, greičiausiai, dar ir ilgiau nei praeitais metais. Taip yra, nes dėl įvairių pasaulinių veiksnių sutrinka natūrali gamtos reiškinių eiga. O Lietuvai ypatingai daug reiškia karo Ukrainoje padariniai“, – užsiminė L. Klimka.

REKLAMA
REKLAMA

Nors pavasario dar teks palaukti, tačiau etnologas nurodė požymius, kuriais galima vadovautis, norint pastebėti ateinantį pavasarį.

„Yra tam tikri fenologiniai požymiai, kuriais vadovaujasi gamtininkai, norėdami nuspėti orus. Pavyzdžiui, kovo 4-ąją, per šv. Kazimiero dieną, turėtų būti parskridę varnėnai. Ši diena dar vadinama špokų diena.

O per kovo 19-ąją turi būti pempė atskridusi į Lietuvą, bet nei anksčiau, nei vėliau. Tai yra daugiametis ženklas, rodantis pavasarį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o kovo 25-ąją ateina tikroji šiluma, nes parskrenda gandrai. Kaimo žmonės vaizdingai sako, kad gandrai po sparnu atneša kielę, o kielė išspardo ledus nuo visokių balų ir ežeriukų.

Tad kovo 25-oji kaime kažkada laikyta tikrojo pavasario arba šiltojo pusmečio pradžia, dar vadinama „Gandrinės“ diena. Tada sakydavo, kad jau ir meška miške atbunda ir pradeda karaliauti gamtoje.

O dėl augalų, tai mums labai svarbi sula. Pirmoji pradeda tikėti klevų sula, bet tikrojo pavasario sula yra beržų. Tada medžiai pradeda iš žemės gelmių traukti sultis į savo viršūnę“, – apie pavasario ženklus kalbėjo L. Klimka.

REKLAMA

Prognozuoti pavasarį labai sunku

Atsižvelgiant į įvairiausius žmonių ir planetos veiksnius, kurie keičia klimatą, L. Klimka sako, kad pavasarį prognozuoti yra sudėtinga.

„Prognozuoti pavasarį yra labai sunku, net galingiausi pasaulio kompiuteriai nesugeba įvertinti visų faktorių, kurie sukelia klimato nuokrypius nuo vidurkių.

Netgi ilgalaikės klimatologų prognozės yra labai atsargiai daromos. Jos atliekamos spėjant, kad bus prognozės bus maždaug netoli daugiamečių vidurkių, o paskui  pasirodo, kad nukrypimai dideli.

REKLAMA

Tai sukelia visa suma faktorių. Pavyzdžiui, dabar yra stebimas Žemės magnetinio lauko mažėjimas. Žemės gelmėse vykstančių procesų rezultatas.

Šitas procesas Žemės istorijoje, kuri tęsiasi 4,5 mlrd. metų, yra ne vieną kartą buvęs, o kartais net ir poliai apsiverčia – pietinis su šiauriniu vietomis susikeičia. To priežastys neaiškios, bet žmogaus įtakos čia nėra <...>.

Pats žmogus prisideda prie atšilimo naudodamas labai daug iškastinio kuro: naftos, anglies, išmesdamas į Žemės atmosferą labai daug metano ir anglies dioksido. Prie to prisideda gyvulininkystė, nes dėl žmonių skaičiaus augimo, reikia vis daugiau maisto. Visa tai sumuojasi <...>.

Vadovaudamasis mūsų senolių patirtimi, kaip etnologas žinau, kaip senoliai spėdavo orus. Dabar tie spėjimai darosi nebe tokie tikslūs. Šiemet, pavyzdžiui, sniego danga buvo ankstyva, tad turime ir ankstyvą pavasarį. Nors kiti požymiai rodo, kad nors pavasaris ankstyvas, bet tikroji šiluma, vasarinė šiluma gali užsitęsti ir jos reiks palaukti“, – paaiškino etnologas.

Prisipažinkite: kas nupirko barsukui televizorių?
įdomūs reiškiniai-pernai magnolijos žiedai apšąlo 2 kartus,tai ji ''iš keršto'' po to visą vasarą žydėjo ;-D
Jau nupirktas,mat zmones ir gyvuliai pagal ji kenkia.Tai pasaulinio melo acera,kad tai turi itaka.Didesne itaka daro paciu ponu lektuvai ir dirbtinis kisimasis i gamtos procesus.Ga.tauniali,ji puikiai viska susitvarko,jei tokie parazitai dirbtinai nekeistu.Daugybe mokalininku parsidavusiu siema parazitams,taciau tokie darbai visiems niems turi "stoga"-ribas.Pakentekite ir su laiku patys pamatysite,jei ismintingi.Su pagarba.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų