• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Sakoma, kad žmogus turi miegoti 8 valandas per parą, tačiau tiek laiko negaliu miegoti. Ar nenukentės mano sveikata, jei miegosiu 6 val. per parą?“ – klausia Justina R. iš Rokiškio.

„Sakoma, kad žmogus turi miegoti 8 valandas per parą, tačiau tiek laiko negaliu miegoti. Ar nenukentės mano sveikata, jei miegosiu 6 val. per parą?“ – klausia Justina R. iš Rokiškio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė.

REKLAMA

Šiuolaikinis gyvenimo tempas daugelį žmonių verčia skubėti, todėl vis mažiau laiko jie skiria poilsiui ir miegui. Nustatyta, kad suaugęs žmogus privalo miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai, t. y. mažiau nei septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau kaip mėnesį, prasideda nemiga, prastėja atmintis, atsiranda nemalonių senėjimo požymių.

REKLAMA
REKLAMA

Ką tik gimusiems kūdikiams būtina miegoti apie 16 val. per parą, 6–36 mėnesių vaikams – nuo 10 iki 14 val., 3–6 metų vaikams – 10–12 val., 6–9 metų vaikams – 10 val., 9–12 metų vaikams – 9 val., paaugliams – apie 9 val., senjorams – 7–8 val.

Neišsimiegojusiam žmogui sunkiai sekasi susikaupti, dirbti, jis būna dirglesnis, mieguistesnis, ne toks budrus, lėtesnis. Statistika rodo, kad nemigos kankinami žmonės dažniau padaro avarijų arba užmiega prie vairo. O medicininiais tyrimais įrodyta, kad ilgainiui išsiderina medžiagų apykaita, prastėja imuninė sistema, sutrinka endokrininių liaukų veikla. Beje, sveikatai vienodai kenkia ir trumpesnis negu 4,5 val., ir ilgesnis negu 11 val. miegas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Miegas būtinas žmogui taip pat, kaip maistas, vanduo ar oras. Ypač jis svarbus vaikams, nes tik miegant išsiskiria augimo hormonas kortizolis. Miegančio žmogaus organizme cirkuliuoja apie 70 proc. kasdienės augimo hormono dozės, vyksta ir kitos labai sudėtingos biocheminės reakcijos: centrinė nervų sistema, ribodama ryšį su išorine aplinka, padeda organizmui atkurti jėgas ir pasiruošti kitos dienos veiklai. Mokslininkai atskleidė labai įdomių ir savitų elektrinių bei cheminių nervų sistemos veiklos pokyčių miegant. Žmogaus smegenyse būna dvi – miego ir budrumo – vieno biologinio ciklo dalys, kurios yra priklausomos viena nuo kitos. Toks miego savireguliacijos būdas vadinamas homeostaziniu, nes nuolat vyksta miego ir budrumo sąveika bei palaikoma jų pusiausvyra.

REKLAMA

Visą dieną dirbdamas žmogus pavargsta: jo smegenyse pradeda kauptis nuovargį atspindinti baltyminė medžiaga peptidas adenozinas. Tuo pat metu kraujyje sumažėja ir veiklos hormono kortizolio. Mokslininkai pripažino, kad tarp svarbiausių ir stabiliausių organizmo biologinių paros ritmų yra mūsų kūno temperatūros pokyčių ciklas. Nustatyta, kad žmogaus kūno temperatūra būna didžiausia nuo 18 iki 19 val., o mažiausia – nuo 5 iki 6 val. Įrodyta, kad geriausiai užmiegama apie 21 val., nes pradeda kristi kūno temperatūra.

Ne mažiau svarbus yra dienos ir nakties ritmas, nes tamsos metu smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti miego hormoną melatoniną, kuris paruošia organizmą miegui ir sumažina kūno temperatūrą. Todėl sveikiausia užmigti 21–23 val.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų