Mano sūnus jau ketvirtokas, tad ši Mokytojų diena išties bus kiek kitokia – ir mokytojai, ir sūnui, ir kitiems mokiniams. Norisi kuo nors nustebinti, pažymėti tuos ketverius metus ypatingai.
Tik kai pradėjau domėtis, ką nori ar planuoja dovanoti kiti tėvai, supratau, kad tą „ypatingai“ visi suprantame absoliučiai skirtingai.
„Ar jūs juokaujate?“
Skaitinėdama įvairius komentarus socialinių tinklų tėvų grupėse trumpam tiesiog likau be žodžių. Vieni giriasi, kad mokytojai dovanos brangią kelionę į šiltus kraštus, kiti jau renka pinigus prabangiausių kvepalų parduotuvės dovanų čekiui. Ir tikrai ne 100 eurų vertės. Ar jūs juokaujate?
Na nebesuvokiu, ar aš kažko nebesuprantu, ar tai jau tapo norma? Visada dovanos būdavo gal ir kuklesnės, bet nuoširdžios. Nesakau, kad padovanota kelionė negali būti nuoširdi, bet ar tikrai visi gali leisti sau pirkti tokias dovanas?..
Man tai labiau primena kažkokias varžybas, kas ką brangesnio padovanos, pademonstruos, kad gali nupirkti visiškai bet ką, ką tik panorės. Bet juk ši diena visai ne apie tai...
Aš tikiu, kad prabangi dovana tikrai maloniai nustebintų, bet gal mokytojai nereikia nei brangių kvepalų, nei ji mėgsta keliauti? Kai tik pasakau šį argumentą, pasipila komentarai, kad, greičiausiai, neturiu pinigų, dėl to ir pasisakau prieš tokias dovanas.
Man pinigų visai negaila, galite ir pilis statyti, bet kokį pavyzdį rodome vaikams? Kad pinigai visagaliai? Ir mokytojams, manau, jūsų piniginės storis nelabai daug ką reiškia.
Juk per tuos ketverius metus mokytojai prisiriša prie vaikų, tad kodėl nepadovanojus ko nors brangaus ne materialiai, o dvasiškai?
Ir jei jau ketvirtoje klasėje dovanos kainuoja ne vieną šimtą eurų, kas bus, kai vaikai bus dvyliktokai? Greičiausiai, dovanosime jachtas ar būstus Ispanijoje...
Man, tiesą sakant, net šiek tiek juokinga skaitant tokius dalykus ir nesuprantu, kam to reikia. Na, bet kiekvienam rinktis, kas jiems tinka ir patinka.
Autorius: skaitytoja Vilma
