• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pernai vasarą sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują moksleivių maitinimo tvarką. Pagal ją iš mokyklų valgyklų turėjo pranykti maistas, turintis daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, genetiškai modifikuotų komponentų ir kitų nepageidaujamų sudėtinių dalių.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, buvo pateikti ir moksleivių maitinimo planai. Pietums – karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno produktų) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvių, makaronų, kruopų). Maistą taip pat reikia ruošti sveikai, pavyzdžiui, verdant ant garų. Turėjo pagausėti daržovių, desertui siūlomų vaisių.

REKLAMA

Mokyklų atstovai teigė, kad nusiskundimų tokiais pasikeitimais neturi. Tačiau kaip tai atsiliepė valgykloms?

Gaila sumažėjusio asortimento

Vieną didžiausių mokyklų – Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją – aptarnaujančios „A. Černienės Personalinės Įmonės“ atstovė Andželina Černienė teigė, kad naują meniu paruošti nebuvo sudėtinga. Sveikatos ministerija pateikė planą, kuriuo vadovautis turėjo valgyklos. Jos teigimu, labai pasisekė, kad vėliau jis buvo papildytas ir iš pradžių uždrausta sriuba. „Šiaip pasirinkimas mažesnis – daug kas seniau buvo verdama aliejuje“, – komentavo A. Černienė.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar moksleiviui pietūs atsieina maždaug 4,5-5,5 lito. Kainų šuolio nebuvo, o papildomi kaštai išskaičiuojami iš firmos pelno. Laimei, atstovės teigimu, atsirado firmų, užsiimančiu prekyba sveiku maistu, galinčių pigiau pasiūlyti, pavyadžiui, džiovintų vaisių batonėlių. Jais, javainiais ir kitais skanėstais bandoma kompensuoti įprastų lengvų užkandžių netektį

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, kaip sakė įmonės atstovė, vis tiek trūksta asortimento. „Kartais norisi ir Kijevo kotleto, bet ką padarysi“, – pakomentavo ir pridūrė, kad net tai nėra kliūtis prisivilioti moksleivius, jei tik skaniai paruoši maistą.

Parduotuvės – didžiausi konkurentai

„Bulvės su pupelėmis, žuvies maltinukas, vaisių  kompotas, duona“, – vieną iš meniu variantų pateikė „Skarijos“, prižiūrinčios Kauno „Dainavos“ ir „Atžalyno“ vidurines mokyklas, direktorė Renata Skabickienė. Tokį komplektą gali gauti pradinukai – jiems pietų rinktis patiems nelemta. Tai už juos padaro valgykla, kuriai 20 litų per savaitę sumokėję tėvai gali tikėtis, kad vaikas bus pamaitintas pagal visus sveikos mitybos reikalavimus. Ne komplektais valgyti gaunantys vyresnieji vaikai sriubą, antrą patiekalą ir gėrimą gali gauti už maždaug 3 litus. Socialiai remtinų vaikų maitinimui skiriama 3,36 lito mažiesiems ir 4,06 lito – vyresnėliams. Pagal reikalingų kalorijų kiekį maistas skirstomas į dvi kategorijas: skirtą 7-10 metų valgytojams ir skirtą 11-18 metų paaugliams.

REKLAMA

Paruošti maistą pagal reikalavimus labai sunku, teigė R. Skabickienė. “Persiorientuoti teko ir pavyko greitai, produktai perkami iš situaciją suprantančių tiekėjų,tačiau maisto kainos didelės, o dar ir kyla nuolat. Nepaisant to, vaikus pasiekiančių kalorijų kiekis turi būti pastovus. Lengviausias ir greičiausias būdas pamaitinti moksleivius – išvirti dešrelių, neturinčių draudžiamų komponentų,atsigerti siūloma kavos, arbatos, kompoto".

REKLAMA

R. Skabickienė gailisi, kad negalima prekiauti bent jau patikrintais lietuviškais vafliais, šokoladu. „Vis tiek vaikai viską, ką nori, nusiperka parduotuvėje. Dabar net per langą matau, kaip srautas iš jos eina“, – komentavo firmos atstovė, kurios apyvartą mažina už mokyklos kebabus ir bulvių traškučius perkantys moksleiviai. Verslui nepadeda ir tai, kad po „Atžalyno“ stogu yra įsikūręs baseinas, kuris neturi apribojimų parduodamam maistui, tad vaikai apsilanko ir ten.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Padedame išgyventi „Iki“ parduotuvei“, – teigė Vilniaus „Žvėryno“ gimnazijos moksleivius maitinančios „Eimestos“ direktorė Veronika Stadalnikienė. Vaikų „ekspedicijų“ į prekybos centrą nesustabdysi, nes mokyklos vartų, esą, neužrakinsi. O pro duris į kioskus ir parduotuves iškeliaujanti apyvarta valgyklos situacijos nelengvina. Reikia mokėti mokesčius, išlaikyti kolektyvą, o dar reikia išlaikyti kokybišką maitinimą. Dėl to reikia planuoti, ką galima pakeisti meniu tuo pačiu nepažeidžiant reikalavimų. „Dabar, rudenį, pigios daržovės, vaisiai, žiemą reiks ką kitą galvot“, – apie valgyklų dilemas pasakojo firmos direktorė.

REKLAMA

Pačioje naujos maitinimo programos pradžioje buvo sudėtinga pritaikyti kai kuriuos patiekalus. Kai kurie, pavyzdžiui, miltiniai buvo modifikuoti lengviau, tačiau su mėsiniais pasitaikė sunkumų – seniau turėjo geresnių padažų, dabar šiuos teko pakeisti. Po meniu pertvarkymų „Eimesta“savo maitinamiems moksleiviams gali pasiūlyti vištienos kepsnių, suktinių, keptos žuvies, kiaulienos guliašo, virtinukų, žemaičių blynų ir t.t.. Nors V. Stadalnikienė nepastebi, kad kurį nors patiekalą vaikai mėgtų labiau, jie mažiausiai noro turi valgyti žuvies patiekalus.

REKLAMA

Valdžia pasikeitimais patenkinta

Almantas Kranauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas, tvirtino, kad progresas yra ryškus – iš mokyklų dingo nesveikas maistas. Tai, specialisto teigimu, labai sumažino vaikų nutukimą ir ligas skatinančio maisto naudojimą. Džiaugiamasi ir tuo, kad mokyklose vyksta teorinis vaikų parengimas sveikos gyvensenos klausimais. Šią teorinę dalį sustiprins Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtros centro rengiamas „Žmogaus saugos ir sveikatos programos“ projektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokių mokslų prireiktų ir maisto tiekėjams bei gamintojams – esą iš jų kilo didžiausias pasipriešinimas naujai maitinimo tvarkai. „Jie stebėjosi, kodėl norime pašalinti traškučius, gazuotus gėrimus ir kitus bendrai pripažintus nesveikais gaminius“, – pasakojo A. Kranauskas. Bet dabar jau verslininkai susitaikė su situacija ir nusiramino,o be jų kitų nusiskundimų programa nesulaukė.

REKLAMA

Priekaištų mokykloms neturi ir patys rengėjai,tai, A. Kranausko teigimu, savikontrolės sistemos pasiekimas. Mokyklose yra paskirtas asmuo, kuris dieną tikrina, ar valgyklų meniu nenukrypsta nuo reikalavimų. Pažeidėjai būna įspėjami iškart, o jei nepasitaiso – tik tada kreipiamąsi į valdžios institucijas. Bet tokių retai pasitaiko, o ir vykdant oficialias patikras stambių pažeidimų nerasta.

Aišku, kaip teigė A. Kranauskas, po metų tikėtis rezultatų – ankstoka: „Lengviausiai pastebėsime poveikį nutukimui, bet kaip, tarkim, kancerogenų pašalinimas paveiks visuotinę sveikatą, pastebėsime po dvidešimties ir daugiau metų“.

Martynas KLIMAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų