Man ta Mildos Petrauskienės martelė panaši į linksmą naivuolę, kažkodėl įtikėjusią, kad žino kaip išjudinti iš beviltiškos būsenos švietimo ir mokslo sistemą. Manau (patirtis sako), kad mokinių ir studentų suinteresuotumas siekti gero išsimokslinimo yra viso ko pagrindas, o ne mokytojų ar dėstytojų kokybė ir jų atlyginimų dydis. Dabar nemažai paauglių ir jaunuolių visai nesistengia įsisavinti to, kas jiems dėstoma, nekalbant apie papildomus dalyko šaltinius. Nieko doro neišmokę begėdiškai parazituoja, sėdėdami ant tėvų ir senelių sprandų. Kas anuomet skatino mane kažko siekti? Ogi alternatyva nesimokymui. Ji buvo paprasta ir negailestinga - liksi kolchoze vaikščioti paskui plūgą arba karves ganyti. Va tada ir kimbi į mokslus. Tada ir nebūna taip, kad, baigęs gimnaziją ar net aukštąją mokyklą, jaunuolis nemoka daugybos lentelės arba "o" rašo su nosinės uodegėle.

Na, kad visa švietimo politika orientuota į vidutinybes. Padėkokim Steponavičiui išdrąskiusiam mokyklas. Betgi, krepšelis svarbiausia, todėl ir reikia durnius kartu su gabiais suvaryti. Nesgi mokslas - prekė. Čiagi babkės...