• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus kolegijoje lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Ugnė Rimkutė teigia, jog vis mažiau jaunuolių renkasi šią studijų kryptį – dalis nė nežino apie egzistuojančią studijų programą. 

Vilniaus kolegijoje lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Ugnė Rimkutė teigia, jog vis mažiau jaunuolių renkasi šią studijų kryptį – dalis nė nežino apie egzistuojančią studijų programą. 

REKLAMA

– Kas lėmė jūsų sprendimą pasirinkti šias studijas?

– Mano teta yra kurčia, todėl nuo pat mažens buvau supažindinta su lietuvių gestų kalba. Sužinojau, jog šios kalbos vertėjų yra labai mažai, o kurčiųjų – daug daugiau, nei mes įsivaizduojame. Palaipsniui supratau, jog gestų kalba man yra labai artima ir maloni. 

– Minėjote, jog vertėjų yra mažai – kiek studentų šiuo metu mokosi jūsų kurse?

– Šiuo metu mano kurse yra 4 studentės, o per visus kursus bendrai sudėjus – 9. Dėstytojai minėjo, jog prieš dešimtmetį kiekviename kurse buvo virš 20 studentų, tekdavo sudaryti kelias kurso grupes, o dabar tenka skatinti, jog kas ateitų studijuoti šios programos.

Gestų kalbos vertimo studijos šiuo metu itin nepopuliarios – dauguma žmonių net nėra girdėję apie šią programą Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

– Galbūt jau esate numačiusi profesinį kelią po studijų? 

– Visada norėjau būti vertėja, tačiau neatmetu galimybės dirbti Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre ir mokyti moksleivius. Ugdymo centre yra keli mokytojai, kurie nemoka gestų kalbos ir naudojasi vertėjų paslaugomis. 

REKLAMA

– Kokios papildomos karjeros galimybės atsiveria studentams, baigusiems gestų kalbos studijas?

– Studentai gali rinktis dirbti lietuvių gestų kalbos vertimo centre, t. y. pasirinktame teritoriniame skyriuje, Lietuvos kurčiųjų draugijos organizacijose ir, žinoma, mokymosi įstaigose.

– Kaip aplinkiniai reaguoja į šį studijų pasirinkimą?

– Dažniausiai visi susidomi ir turi labai daug klausimų. Pavyzdžiui, mano giminaitė mano, jog tokios studijos nėra reikalingos, nes kurtieji iš senesnių laikų yra „prisitaikę“ kalbėti balsu, nes buvo drausta gestų kalba. Neretai pagalvoju, jog norėčiau visus žmones pakviesti pabendrauti su kurčiaisiais ir supažindinti su jų bendruomene – visuomenėje kyla daug iššūkių, su kuriais jiems tenka susidurti.

REKLAMA
REKLAMA

– Kaip atrodo jūsų diena universitete – kokių pagrindinių dalykų mokotės?

– Per gestų kalbos paskaitas mokomės naujų terminų, praktikuojame mimikas, lūpų judesius. Kadangi dėstytojas yra kurčiasis – visą paskaitą kalbame gestų kalba.

Kitus dalykus dėsto girdintieji, tačiau jie dirba su kurčiaisiais, gerai supranta jų bendruomenę, vertybes. Gestotyros paskaitų metu mokomės skaityti bei užrašyti gestą. Taip pat, turime paskaitą, kurios metu mokomės raiškiai skaityti tekstus, jei reikėtų versti iš gestų į lietuvių kalbą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nemažai praktikuojamės – vykstame į gestų kalbos vertimo centrą, stebime kaip dirba vertėjai, mokomės etikos kodekso pagrindų. 

– Ar savo aplinkoje jums teko sutikti žmonių, kurie užsiimtų panašia veikla?

– Dar nebuvau sutikusi žmonių, kurie studijuotų ar būtų baigę gestų kalbos studijas. Kai pradėjau mokytis – susipažinau su kitais studentais, o nežinančius, kokį ateities kelią pasirinkti – visuomet maloniai skatinu prisijungti prie šios nuostabios bendruomenės.

Teksto autorė: praktiką atliekanti Kamilė Bumblytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų