Tokiai Atmintinų dienų įstatymo pataisai po pateikimo šią savaitę pritarė 81 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Vilko vaikai yra tie mažiausi visuomenės nariai, kurie 1946–1947 metais buvo priversti trauktis iš savo namų buvusiuose Šiaurės Rytprūsiuose dėl tą kraštą alinusio bado“, – pateikdama projektą sakė parlamentarė Jurgita Šiugždinienė.
„Sunku įsivaizduoti, kaip vaikai vieni prekiniais traukiniais ar pėsčiomis keliavo į svetimą kraštą tam, kad išgyventų. To ilgalaikės pasekmės yra sunkiai suvokiamos, sunkiai aprėpiamos. Vilko vaikai išgyveno ir artimųjų netektis, o tai negrįžtamai paveikė juos psichologiškai, ką ir kalbėti, kad dėl saugumo teko laikinai ar visiems laikams nuslėpti savo ir prisiimti naują tapatybę“, – kalbėjo ji.
Tokių vaikų galėjo būti iki 8 tūkst.
Anot J. Šiugždinienės, skaičiuojama, kad tokių vaikų Sovietų Lietuvoje galėjo būti nuo 6 tūkst. iki 8 tūkstančių.
Seimo narės teigimu, rugsėjo 14-oji pasirinkta kaip jų atmintina diena, nes tą dieną 1991 metais Klaipėdoje įvyko buvusių Rytprūsių krašto vokiečių vaikų pirmasis susitikimas, o vėliau įregistruota organizacija „Edelweiss – Wolfskinder“.
„Ši data tapo simboliniu lūžiu, leidusiu vilko vaikams siekti trauminės patirties socialinio pripažinimo ir teisingumo Vokietijoje“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, įstatymo projektą iniciavo organizacija „Edelweiss – Wolfskinder“, parengė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris šį pasiūlymą pavadino istorinio teisingumo atkūrimu.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį, kad vykstant karui Ukrainoje ir ten grobiant vaikus, ši tema aktualizuojasi.
Vilko vaikais vadinami Mažosios Lietuvos vaikai, kurie 1944–1948 metais buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jie vieni badaudami atėjo į Lietuvą, kitus į Lietuvą parsiveždavo Karaliaučiaus krašto turguose prekiaujantys lietuvių ūkininkai (vaikus jiems palikdavo motinos ar giminaičiai), kartais moterys juos imdavo eidamos elgetauti. Daugiausia tokie vaikai dirbo valstiečių ūkiuose.
Daugelis 1940 metais bei vėliau gimusių ir Lietuvoje atsidūrusių vilko vaikų buvo įvaikinti, neįvaikintiems vyresniems vaikams, kad galėtų įsidarbinti, dažnai būdavo gaunami suklastoti dokumentai su kitu vardu, gimimo vieta ir lietuvių tautybe.
