• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas.

REKLAMA
REKLAMA

Istorikų vaidmuo

- Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema. Išaiškėja, kad daugelis tiesiog net žino tikrųjų įvykių ištakų. Kodėl jaunimas taip nevienareikšmiai viską vertina? Gal tai akmenukas į istorikų daržą?

REKLAMA

A.B. - Iš tiesų, didelių darbų, tyrinėjimų apie tuos laikus iš istorikų pusės nėra. Dažnai sakoma, kad į istoriją reikia žvelgti iš tam tikros perspektyvos, tačiau dabar ta perspektyva jau kaip ir egzistuoja. Tik iš tiesų sudėtinga šiais laikais tyrinėti tuos dalykus. Antai, patyrinėjo viena žurnalistė prezidentės biografiją ir vaidmenį tais laikais ir neteko eterio. Yra žmonių, kurie galbūt ir nenorėtų matyti savęs šitoje istorijoje.

REKLAMA
REKLAMA

I.M.- Bandyčiau apginti istorikus dėl atseit nepakankamo tyrinėjimo. Nesutikčiau, kad jau praėjo pakankamas laiko tarpas ir jau galima laikyti pakankamą distanciją, žiūrint būtent istoriko akimis. Didelė dalis įvykių dalyvių yra dar gyvi. Tarp jų ir veikiantys politikai. Todėl neišvengiamas individualus arba grupinis suinteresuotumas vertinant vienus arba kitus šių įvykių aspektus. Geriausias pavyzdys matyti iš dabar leidžiamos akademinės Lietuvos istorijos, kur pasirodė dvylikto tomo pirma dalis. Akivaizdu, kad ten pateikiama individuali įvykių dalyvių nuomonė, prisiminimai, tad skaitoma visa tai, kaip publicistika, o ne mokslinis tyrinėjimas. Žinoma, ir tai reikia daryti kaupti atsiminimus, fiksuoti detales ir t.t.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas kalčiausi?

-Prisimenant pačius įvykius, kai kas abejoja ar reikia kaltinti pačius sovietinius kareivius, kurie sėdėjo tankuose, nes sumaištyje jie galėjo žmones sužaloti ir netyčia? Michailas Golovatovas, kurį prašome išduoti, kaltina aukštesnę vadovybę.

I.M. Na, patys kalčiausi tikrai nėra tie, kurie tuo metu tarnavo sovietų kariuomenėje ir sėdėjo tankuose. Kaltė pirmiausiai tenka jų vadams, o taip politinei sovietinio režimo vadovybei, be kurios nurodymų jokie tankai ir kariuomenė nebūtų pajudėjusi, tačiau nebūčiau toks jau atlaidus ir vykdytojams. Tie, kas vykdė agresijos aktą yra vienareikšmiai priešai ir tik taip turime juos vertinti.

REKLAMA

T.B. Nieko neturiu ką pridurti. Taip ir yra. Kas kita, kad istorikai, teisininkai turi aiškintis skirtingų veikėjų skirtingus vaidmenis ir to negalima nei pernelyg suakademinti, nei pernelyg supaprastinti.

-Krokuvos Jogailos universiteto docentė, daktarė Katarzyna Korzeniewska-Wolek, kalbėdama portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje, teigė, kad lietuviai ir lenkai be reikalo atidavė visus laurus už sovietų režimo griūtį tiems, kas sugriovė Berlyno sieną, o profesorius Edvardas Gudavičius yra teigęs, kad Lietuva tada vienintelį kartą suvaidino vaidmenį pasaulio istorijoje. Ką manote?

REKLAMA

T. B. Na, aš taip iki pasaulinio vaidmens nesusireikšminčiau – pasaulis didelis ir įvairus. Žinoma, tam tikras vaidmuo buvo, nors gal ir be reikalo kartais bandoma aiškinti, jog vieni ėmėme ir sugriovėme sovietų imperiją. Be abejo, tam tikras vaidmuo buvo, tai buvo didesnio ir platesnio proceso dalis ir gana reikšminga. Savo vietą turi ir Berlyno siena, ir Lietuvos įvykiai, ir viskas, kas vyko Maskvoje ir kur nors Užkaukazėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

I.M. Aš irgi manyčiau, kad nereiktų imti žirklių ir karpyti šitą pergalę – komunistinės sistemos žlugimą – kur mūsų, o kur kažkieno kito pergalė. Svarbu ir Berlyno siena, ir Maskvos pučas, bet aš negirdėjau, kad būtų taip jau nutylimas ir Lenkijos vaidmuo, kur „Solidarumas“ anksčiau už kitus pradėjo šią kovą, arba Lietuvos įvykiai. O viduje imperijos irgi ne Gruzija, ne Moldova, ne dar kažkas, o būtent Lietuva pirmoji paskelbė nepriklausomybę.

REKLAMA

Kas būtų, jei būtų?

- O jei pasvarstytume keliamą klausimą – o kas gi būtų nutikę, jei tų aukų tuomet nebūtų buvę? Nebūtų pralietas kraujas? Ar imperija būtų žlugusi?

T.B. Jei žmonės nebūtų tikėję, nebūtų susirinkę, nebūtų palaikę nepriklausomybės siekio, tai viskas būtų klostęsi aišku kažkaip kitaip – režimas būtų restauruotas. O jei kariuomenė nebūtų puolusi tada, gal būtume sulaukę ramiai rugpjūčio pučo. Sunku pasakyti.

I.M.Manyčiau, kad platesne prasme istorijos tėkmės tai nebūtų pakeitę. Viskas būtų vykę kažkaip kitaip, kitu būdu, sprendęsi kitoje vietoje. Tačiau sovietinis režimas buvo pasmerktas bet kuriuo atveju. Tai, jokiu būdu, nereiškia, kad žmonių drąsą ir pasiaukojimą reikia nuvertinti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų