TTK apie VST reformą paskutinį kartą diskutuota kovo 20 d., kai opozicijos iniciatyva pasiūlyta šį klausimą išbraukti iš komiteto darbotvarkės. Tokiai iniciatyvai buvo pritarta.
Kaip Eltai pasakojo TTK narys, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Andrius Vyšniauskas, tiek opozicijos, tiek ir valdančiosios koalicijos partnerių Laisvės partijos atstovai norėtų išgirsti, ką apie VST pertvarką mano nuo šių metų kovo pabaigos Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pradėjęs vadovauti konservatorius L. Kasčiūnas.
Anot A. Vyšniausko, šis noras yra suprantamas. Pasak TTK nario, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl gynybos finansavimo, su VST, kuri karo atveju taptų kariuomenės dalimi, reformos klausimu skubėti nereikia.
„Kaip suprantu, kadangi šiuo metu yra daug visokių diskusijų dėl gynybos finansavimo, dėl mokesčių, dėl bendrai Lietuvos gynybos įvairių įsigijimų ir kitų dalykų, tai VST reforma turėtų būti tame bendrame kontekste, kadangi tai yra su gynyba susijęs klausimas. Tai, kai sulauksime viso to pilno vaizdo dėl gynybos finansavimo, dėl gynybos įsigijimų, (...) tai bus lengviau diskutuoti ir apie VST integravimą į policijos ir jos vaidmenį visoje gynybos sistemoje.
Nematau, kad būtų kažkoks kategoriškas nusiteikimas iš koalicijos partnerių. Tiesiog yra noras, pasikeitus institucinei situacijai, turėti daugiau atsakymų“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Tiesa, pasak jo, kaip besibaigtų diskusijos dėl VST pertvarkos ir kokia bebūtų ministro L. Kasčiūno pozicija šiuo klausimu, tiek Vyriausybė, tiek konservatorių dauguma palaiko idėją reformuoti tarnybą.
„Vyriausybės pozicija, mūsų pozicija, komiteto daugumos pozicija, manau, nesikeičia. Tiesiog yra tam tikrų niuansų, dėl kurių reikėtų truputį luktelti. Manau, kad į sesijos galą galėsime su tuo klausimu pajudėti toliau“, – teigė A. Vyšniauskas.
TTK pirmininkė, konservatorė Irena Haase Eltai sakė pritarianti opozicijos ir „laisviečių“ idėjai paklausti ministro L. Kasčiūno nuomonės dėl VST pertvarkos.
„Jei būtų ekstremali situacija ar karo padėtis paskelbta, tai VST būtų ginkluotųjų pajėgų dalis. Šituo kampu žiūrint, manau, būtų svarbu žinoti dabartinio krašto apsaugos ministro nuomonę“, – sakė I. Haase.
Lauks ministro nuomonės
TTK narys, opozicinių socialdemokratų atstovas Seime Julius Sabatauskas Eltai teigė, kad krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno nuomonė apie VST pertvarką yra svarbi.
Vis dėlto, socdemas neslėpė, kad jo pozicija dėl tarnybos reformos nesikeičia – jis pertvarką vertina kritiškai. J. Sabatauskas pabrėžė, jog jo neįtikina argumentai, esą VST dubliuoja dalį policijos darbo ar kad tarnybą turėtų darbuotis policijos struktūros rėmuose.
„Policijos vadovai, kas jie bebūtų, visais laikais, nuo pat pradžių, kai Viešojo saugumo tarnyba buvo kuriama, sakė, kad tokia tarnyba nereikalinga, kad policija gali pilnai susitvarkyti. Bet, kaip matėme, riaušių prie Seimo atveju, tikrai nebuvo taip, kad policija susitvarkė. Be šių pareigūnų jie nieko nebūtų padarę. Tai, kad buvo nevykęs (VST – ELTA) vadovas, ne priežastis reorganizuoti tarybą. (...)
Tas vadinamas (VST ir policijos funkcijų – ELTA) dubliavimas yra apsimestinis. VST konvojuoja nuteistuosius į teismą ar iš teismo. Policija sako, kad ir jie tą daro su dar nenuteistais asmenimis. Tai atiduokime tą konvojavimą Viešojo saugumo tarnybai ir tada nebus dubliavimo. Policija sako, kad jiems trūksta rankų užsiimti savo tiesioginėmis pareigomis. Tai ir užsiiminėkite tiesioginėmis pareigomis“, – komentavo J. Sabatauskas.
Paklaustas, ar jo poziciją apie VST pertvarką pakeistų krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno nuomonė, socialdemokratas tiesaus atsakymo nepateikė.
„Turime atsižvelgti į visų suinteresuotų ar atsakingų institucijų nuomonę. Kai išgirsiu ministro argumentus, galėsiu pasakyti savo galutinę poziciją“, – sakė opozicijos atstovas.
Ministras: VST galima stiprinti ir dabartinėmis sąlygomis
Eltos kalbintas krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas tvirtino dar jokio paklausimo iš TTK ar pakvietimo atvykti ir pristatyti savo nuomonę apie VST reformą nėra gavęs.
Ministras akcentavo, kad, jo įsitikinimu, VST turi būti orientuota į kritinės infrastruktūros apsaugą, jos sąveika su kariuomene turėtų stiprėti. Anot L. Kasčiūno, siūloma tarnybos pertvarka turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į minėtus prioritetus.
„Manau, kad Viešojo saugumo tarnyba turi likti stipria, stiprėjančia organizacija, ypatingai orientuota į kritinės infrastruktūros apsaugą. Čia yra labai svarbi sąveika su mūsų kariuomene, su ginkluotosiomis pajėgomis, bet, be jokios abejonės, gavęs oficialiai raštą, užklausimą, tikrai su mūsų sistema, su kariuomene dar kartą įsivertinsime ir duosime tam tikrą atsakymą“, – pabrėžė ministras.
L. Kasčiūnas, paklaustas, ar pritartų Vyriausybės siūlomai idėjai VST integruoti į policijos sistemą, tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau užsiminė manantis, jog tarnybą galima stiprinti ir jos neprijungiant prie kitų struktūrų.
„Manau, kad galbūt iš tikrųjų kai kurias VST funkcijas galima integruoti (į policiją – ELTA), bet kai kurias VST funkcijas tikrai galima palikti ir jas stiprinti, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugą – labiau ekipuoti VST, sustiprinti jų kovinę galią, jų techninę įrangą, pavyzdžiui, droniniam ir antidroniniam lygmeny. Tą tikrai galima daryti ir dabartinėmis sąlygomis“, – svarstė ministras.
Tarnybą siūloma integruoti į policijos sistemą
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs Vidaus reikalų ministerijos teikiamam Policijos įstatymo pakeitimų paketui.
Vidaus reikalų ministerijos teiktais įstatymų pakeitimais siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras. VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Seimo opozicijos gretose Vidaus reikalų ministerijos siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai pertvarką vertina ir patys VST pareigūnai.
Ministerijos teikiamais įstatymo projektais taip pat siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
TTK yra nutaręs Seimui siūlyti pastarųjų pataisų, susijusių su policijos struktūriniais pokyčiais, šiuo metu nesvarstyti.
