Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas
Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos. Šį procesą sąlygoja kylanti vandens temperatūra, tirpstantys kalnų ir kontinentiniai ledynai Grenlandijoje bei Antarktidoje. Neseniai paskelbtais duomenimis, anksčiau prognozuotas vandens lygio kilimas gali dar labiau sustiprėti dėl prasidėjusio šiaurės rytų Grenlandijos ledyno tirpimo.
Buvo manoma, kad dėl šiaurės rytų Grenlandijos ledyno nereikia jaudintis, nes ši salos dalis buvo labai šalta. Tačiau naujausi palydovo duomenys rodo, jog nuo 2003 metų dėl regioninių klimato pokyčių šis ledo skydas gan intensyviai tirpsta. Mokslininkai teigia, kad Grenlandijos poveikis jūros lygio pokyčiams gali būti žymiai didesnis nei manyta anksčiau.
Tikėtina, jog šiuolaikiniai klimato modeliai yra pernelyg konservatyvūs, nes juose nebuvo atsižvelgiama į galimą ledo tirpimą šiaurės rytų Grenlandijoje. Paklaida gali būti didelė, nes ledyno plotas užima net 16 proc. visos salos ledo dangos.
Per pastaruosius 20 metų Grenlandijos ledyno tirpimas nemenkai prisidėjo prie globalaus vandens lygio kilimo. Šiuo metu jūros lygis per metus pakyla 3,2 mm, iš jų 0,5 mm „prideda“ ledo tirpimas Grenlandijoje. Apskaičiuota, jog Grenlandijos ledyno tirpimas daugiau nei bet kuris kitas ledynas prisidėjo prie jūros lygio kilimo, o jam visiškai ištirpus jūros lygis pakiltų net 7 metrais.
Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijaus Rimkaus, artimiausiu metu tokie drastiški pokyčiai vargu ar įvyks. Remiantis naujausia Tarptautinės Klimato Kaitos Komisijos ataskaita, XXI amžiuje jūros lygis turėtų išaugti 26-98 cm, (t.y. 2,6-9,8 mm per metus). Labai tikėtina, jog pokyčiai bus didesni nei 1993-2012 metų laikotarpiu (t.y. 3,1 mm per metus). Antra vertus, vertinant klimato sistemą išlieka dar daug nežinomųjų ir tokie veiksniai kaip šiaurės rytų Grenlandijos ledyno tirpimas gali stipriai pakoreguoti prognozes.
Vandens lygio kilimas pavojingas ir Lietuvai
Lietuva – jūrinė valstybė, todėl negalima užmerkti akių ir sakyti, kad kylantis globalaus vandenyno lygis mūsų nepaveiks. Kylant jūros lygiui bus veikiama ir mūsų pakrantė. Prognozuojama, jog dėl vakarinių krypčių vėjų dažnėjimo, Lietuvos pakrantėje vidutinis jūros lygis kils netgi daugiau nei rytiniame Baltijos krante. Būtina paminėti, jog Šiaurinėje Baltijoje dėl atstatomųjų poledynmečio procesų jūros lygis žemėja.
Remiantis vokiečių mokslininkų sukurto CLIMBER modelio išvesties duomenimis, Baltijos jūros lygis ties Klaipėda per XXI amžių pagal skirtingus klimato scenarijus išaugs 25-86 cm. „Netgi toks, santykinai nedidelis, jūros lygio kilimas stipriai paveiks mūsų krantus, nešmenų srautų kryptis bei pakrantės infrastruktūrą, o audrų metu vandens lygis gali pasiekti rekordinius dydžius ir gali pradėti kelti realią grėsmę pakrančių gyventojams. Gali būti sunaikinti priekrančių ir pakrančių ekosistemų atskirų buveinių tipai. Kylant vandens lygiui, padažnės druskingo vandens skverbimasis į Kuršių marias ir ims laipsniškai keistis jų šiaurinės dalies ekosistema“, - teigia prof. dr. E. Rimkus.
Nors ir atrodo, jog Lietuva ir Grenlandija pakankamai nutolusios viena nuo kitos, vis dėlto ledyno tirpimas pastarojoje neaplenks ir mūsų šalies. Tad negalime gyventi tarsi izoliuota valstybė ir turime bendromis jėgomis stengtis sušvelninti klimato kaitos „siautėjimą“.
