Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas organizuotas dar 1950 metais. Per 73 metus iki dabar ne tik pasiekta daug rekordų, bet ir daug kas pasikeitė.
Ilgą laiką – be profesionalų
Per visą FIBA pasaulio taurės istoriją taisyklės ir nuostatai reguliariai keitėsi. O vienas iki šiol didžiausių taisyklių pakeitimų istorijoje įvyko 1989 m., kai FIBA organizacija pagaliau leido profesionalams varžytis FIBA turnyruose.
Prieš tai profesionalai, t. y. visi, kurie gauna atlygį žaisdami krepšinį, negalėjo varžytis. O po 1989 m. taisyklių pakeitimo, 1994 m. pasaulio čempionatas tapo pirmuoju, kuriame dalyvavo ir tokie sportininkai.
Tai suteikė didžiulį postūmį tokioms komandoms kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kuriai pagaliau galėjo atstovauti NBA žaidėjai. 1994 metais surinkę NBA žvaigždyną JAV iškovojo aukso medalius.
Pirmajame čempionate JAV atstovavo gamyklos darbuotojai
Kai JAV komanda dalyvauja olimpinėse žaidynėse ar Pasaulio taurės turnyre, dabar turbūt sunku ją įsivaizduoti be NBA žaidėjų. Tačiau pačiame pirmajame Pasaulio taurės turnyre JAV komandą sudarė vien tik gamyklų darbininkai.
Pirmasis FIBA pasaulio čempionatas vyko 1950 m. Buenos Airėse, Argentinoje, ir jame dalyvavo tik 10 komandų. JAV, ne itin rimtai pažvelgė į šį turnyrą ir pasiuntė jame žaisti „Chevrolet" gamyklos darbininkų komandą.
Vis dėlto net ir tokia komanda pasirodė labai gerai, pateko į finalą ir užėmė antrąją vietą, nusileidusi šeimininkams argentiniečiams.
Daugiausiai per rungtynes įmestų taškų rekordas priklauso Brazilijai
1978 m. Filipinuose vykusiame pasaulio čempionate buvo pasiektas daugiausiai vienos komandos per vienerias rungtynes pelnytų taškų rekordas.
Jis priklauso Brazilijai, kuri tais metais 154:97 įveikė Kiniją. Tais metais brazilai turnyre iškovojo bronzos medalius.
Filipinai buvo pirmoji šalis Azijoje organizavusi čempionatą
Šalis, kuri ir šiais metais organizuoja pasaulio čempionatą – Filipinai, 1978 m. tapo pirmaja šalimi Azijoje, kada nors organizavusia čempionatą.
Tuomet Filipinuose vykusiose krepšinio kovose pirmąją vietą užėmė Jugoslavija, antra liko Sovietų sąjunga, o bronza pasidabino brazilai.
JAV ir Jugoslavija yra daugiausiai pasaulio čempionų titulų iškovojusios šalys
Nors Jugoslavija geopolitiniame žemėlapyje jau neegzistuoja, ji bus ilgam įrašyta į krepšinio istorijos vadovėlius, nes šiuo metu turi penkis FIBA Pasaulio taurės titulus. Lygiai tiek pat, kiek ir JAV.
JAV čempionatą laimėjo 1954, 1986, 1994, 2010 ir 2014 m. Tuo tarpu Jugoslavija laimėjo 1970, 1978, 1990, 1998 ir 2002 m.
Jugoslavija rekordo jau niekada nebepagerins, bet tikėtina, kad artimiausiu metu tą padarys JAV rinktinė.
Iš viso tik šešios šalys yra tapusios čempionėmis
2023 m. FIBA pasaulio taurė yra jau 19-oji nuo 1950 m., kai pirmą kartą buvo surengtas toks turnyras. Tačiau per visą istoriją tik šešios skirtingos šalys iškovojo visų taip trokštamą trofėjų.
Kaip minėta, JAV ir Jugoslavija turi po penkis titulus. Po jų seka Sovietų Sąjunga, kurios rinktinė per visą istoriją yra iškovojusi tris titulus.
Brazilija ir Ispanija turi po du titulus, o Argentina – vieną.
Didžiausiu nusivylimu ir sensacija iki šiol laikoma Graikijos pergalė prieš JAV
Per visą istoriją geriausių rinktinių kovose būta daugybė netikėtų pergalių, sensacijų ir nusivylimų. Tačiau iki šiol bene didžiausia sensacija laikomas JAV kluptelėjimas pusfinalyje 2006 m.
2006 m. pasaulio čempionate JAV dalyvavo su tiesiog žudikiška sudėtimi. Buvo neabejojama, kad JAV komanda, kurioje žaidžia tokie garsūs vardai kaip LeBronas Jamesas, Dwayne'as Wade'as, Carmelo Anthony, Chrisas Paulas ir Dwightas Howardas, dominuos.
Tačiau amerikiečiai pusfinalyje nesugebėjo atsilaikyti prieš graikus ir pralaimėjo 95:101.
Graikija pateko į finalą, tačiau jame pralaimėjo Ispanijai, o JAV liko trečioje vietoje.
Brazilų legenda iki šiol išlieka rezultatyviausiu visų laikų žaidėju
Brazilas Oscaras Schmidtas nuo 1982 iki 1998 m. atstovaudamas savo šaliai pasaulio čempionatuose per 34 rungtynes iš viso pelnė 906 taškus, t. y. vidutiniškai po 26,7 taško per rungtynes.
Jis iki šiol išlieka lyderis pagal bendrus pelnytus taškus.
Be to, jam taip pat priklauso daugiausiai taškų per vieną turnyrą rekordas, nes 1986 m. pasaulio čempionate jis pelnė 338 taškus.
Antras po jo yra argentinietis Luisas Scola, kuris per savo karjerą pasaulio čempionate pelnė 716 taškų.
Nė vienas žaidėjas MVP titulo nėra laimėjęs daugiau nei vieną kart
Nors krepšinio istorijoje yra žaidėjų, laimėjusių daugiau nei vieną Pasaulio taurės titulą, naudingiausio čempionato žaidėjo titulas (MVP) dar niekam nėra įteiktas daugiau nei vieną kartą.
MVP turnyro istorijoje yra tapę tokie garsūs krepšininkai kaip vokietis Dirkas Nowitzki 2002 m., ispanas Pau Gasolis 2006 m. ir amerikietis Kevinas Durantas 2010 m.
2019-ųjų čempionatas kol kas yra žiūrimiausias istorijoje
2019 m. Kinijoje vykusiame čempionate pasiektas rekordinis žiūrovų skaičius, kuris galės būti pagerintas nebent šiemet.
Turnyras tuomet sulaukė iš viso daugiau nei trijų milijardų televizijos žiūrovų auditorijos, taip pat daugiau nei milijardo peržiūrų socialinėje žiniasklaidoje. Be to, viso veiksmo Kinijoje gyvai stebėti atvyko iš viso net 800 tūkst. Žiūrovų.
Naismitho trofėjus – nuo 1967 metų
Naismitho taurė, kuri įteikiama turnyro nugalėtojams pirmą kartą čempionams buvo įteikta tik 1967 m., nors pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas 1950 m.
Ankstesniais metais trofėjaus, kurį čempionai galėjo kelti į viršų dar nebuvo.
Atsiradus trofėjui, jis nuo 1967 buvo naudojamas iki pat 1994 m. Po to atsirado nauja taurė, kuri keliauja iš rankų į rankas.
Galbūt kada nors trofėjų į viršų kels ir Lietuvos krepšininkai?
