• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kūčių vakarienė paragauta, belieka tik sulaukti Kalėdų Senelio, nes kokios gi šventės be dovanų. Be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Pasirodo, tai neišgalvota būtybė, kuria jau dabar kartais ima abejoti ir vaikai. Paaiškėja, kad Kalėdų Senelis išties yra.

Kūčių vakarienė paragauta, belieka tik sulaukti Kalėdų Senelio, nes kokios gi šventės be dovanų. Be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Pasirodo, tai neišgalvota būtybė, kuria jau dabar kartais ima abejoti ir vaikai. Paaiškėja, kad Kalėdų Senelis išties yra.

REKLAMA

Taip prieš Kalėdas paštą tikrino senelis Kalėda. Tikrino ir skaitė mažųjų ir vyresnių sveikinimus, nagrinėjo jų prašymus, kam ko reikia labiausiai. Lygiai taip laiškus skaitė ir nagrinėjo ir vyriausiasis Kalėdų Senelis, reziduojantis Laplandijoje.

Ir štai taip vienur pats, o kitur pasitelkdamas pagalbininkus Kalėdų Senelis veža šventines dovanas ir pildo žmonių kalėdinius norus.

REKLAMA
REKLAMA

O pasirodo, tradicija dovanoti ir gauti kažką Kalėdų proga labai sena. Tokia pat sena, kaip ir senas daugybę metų narpliojamas klausimas: yra Kalėdų Senelis, ar tai tik pramanai? Jaunesni neabejoja, Kalėdų Senelis yra.

REKLAMA

„Ko norėtum dovanų? – Keturračio, nežinau... keturračio. – O tu? – Ką aš žinau, ką gausiu tas bus gerai.“

Kalėdų seneliu tiki ne tik mažieji. Juo tiki, ir bent čia, Varėnoje, prie Kalėdų eglutės sutikti varėniškiai. Jie sako ne tik tikintys Kalėdų seneliu, bet net ir išduoda, ko šiemet norėtų dovanų.

„Jau aš gal suvaikėjus tai tikiu. – Ko jums labiausiai reikėtų dovanų? – Tokiam amžiuje sveikatos, ko gi daugiau reikia.“

„Žiūrint kokių dovanų atneš. – Kokių laukiat? – Visokių. – Pavyzdžiui? – Nuoširdžių. – Kas yra nuoširdi dovana? – Ji nebūtinai brangi, bet ji iš širdies.“

REKLAMA
REKLAMA

„Jis gal žino, kad aš labai mėgstu pinigus.“

„Bet jūs juo tikit, jis yra ? – Tikiu tikiu.“

„Nieko jau mes... sveikatos.“

Kiti gi sako jau praradę tikėjimą dovanas nešančiu seneliu.

„Kai buvau ten pirmokė antrokė, ten jeigu vėluoja tai verkiam vaikučiai, mokytoja ragindavo prišaukim prišaukim, gal kur užklimpo. Verkiam vaikai. – Kas atsitiko, kad nustojot juo tikėti? – Nu jau paskui su amžium...“

„Būdavo labai tikėjom, nes kabindavom ant langų, ir ten visada rasdavom bent po vieną saldainį.“

Kalėdų Seneliu netikėti negalima

Mokslininkai išaiškino, kad Kalėdų Seneliu netikėti negalima. Jis tikrai egzistuoja. Ir pirmieji duomenys apie jį siekia neatmenamus laikus. Kalėdų Senelis kilęs nuo Šventojo Mikalojaus – Miros vyskupo, gyvenusio trečiame ketvirtame amžiuje. Ir gyveno jis dabartinės Turkijos teritorijoje, Demre miestelyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai buvo labai geros širdies žmogus. Ir stengdavosi tuos savo gerus darbus padaryti taip, kad niekas ir nesužinotų. Kad tai būtų tarsi stebuklas atsitikęs“, – pasakoja etnologas Libertas Klimka.

Kalėdų Seneliu jis pramintas po stebuklais virtusių istorijų. Kadangi Mikalojus buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos, paveldėjo labai nemenką palikimą. Tad prieš Kalėdas lankydavo sunkiai besiverčiančius žmones, slapta palikdavo ir dovanų.

Kojinaitės tradicija gimė iš to, kad jis vieną šeimą aplankė, kurioje buvo daug vaikučių. Tie vaikučiai turėjo tik vienus batukus. Ir vienas kojinaites. Ir pasikeisdami avėjo. Ir buvo peršlapę tie batukai, ir džiuvo prie židinio. Tai į tą kojinaitę jis įmetė aukso gabaliuką. Kad jie išbristų iš skurdo.

REKLAMA

Tad ir dabar, kaip sako etnologas, dovanos, kurių prašom Kalėdų Senelio, arba kurias jis renka pats, turėtų būti labai tikslingos – ko tam žmogui reikia labiausiai. O štai jodavo pas žmones jis baltu žirgu, tad gruodžio šeštoji ir vadinama ne tik Šventojo Mikalojaus diena, bet dar ir Arklių diena. O kur dabar gyvena Kalėdų Senelis – mįslė, regis, kad Laplandijoje. O kadangi pats visur nespėja, pagalbininkų turi kiekvienoje šalyje. Tad dėl to dažnai nubudę ryte po egle ir randame taip lauktų dovanų. Tradicija puošti eglutę prieš Kalėdas irgi sena, gimusi dar viduramžiais.

„Bažnyčiose buvo ruošiami prieš Kalėdas būdavo pailiustruojama švento rašto istorijos. Na, sakykime Adomas su Ieva prie pažinimo vaisiaus medžio, o žiemos metu, kas gi žaliuoja tik eglutė. Tai iš eglišakio tas medis buvo padaromas. Ir papuošiamas obuoliukais“, – sako L. Klimka.

REKLAMA

Tuomet iš Vokietijos tradicija persikėlė į Angliją, kai princas Albertas 1840 metais ją paruošė savo žmonai karalienei Viktorijai. Tradicija puošti eglę paplito per dvarus, artistokratiją. Ir, galiausiai, 1853 metais pasiekė Lietuvą.

„Caro valdininko namuose, Vainote, matė mūsų poetas Antanas Baranauskas, ir apie tai parašė savo jaunystės dienoraštyje“, – pasakoja etnologas.

Ir taip po truputį ėmė puoštis jau ne tik didikų namai, bet ir visų norinčiųjų.

Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše. 

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų