Daugiau apie gydytojams puikiai žinomus ir laiko patikrintus auksinius patarimus sveikatai sužinokite pažiūrėję tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“.
Dabar prof. Aleksas Petrauskas vardija, kad yra keletas jo sveikatos recepto dalių, viena jų – fizinis aktyvumas nuo pat vaikystės.
Profesoriaus žinia neturintiems laiko sportuoti
Kad fizinis aktyvumas yra viena iš ilgaamžiškumo paslapčių, pritaria ir profesorius D. Jatužis, kuris sako: prof. A. Petrauskas yra puikus pavyzdys, kaip sveikata padėkoja, kai fizinis aktyvumas tampa mūsų kasdienio gyvenimo įpročiu, be kurio neįsivaizduojame gyvenimo.
„Taip ir turėtų būti, nes mokslas rekomenduoja reguliarų fizinį aktyvumą“, – laidoje teigė profesorius.
Tačiau kiek laiko ir kaip dažnai reikėtų užsiimti fizine veikla ir kokia ji turėtų būti?
„Tai gali būti įprastinis fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, plaukimas, dviratis – pagal kiekvieno žmogaus galimybes ir pomėgius. Tačiau 30-45 minutės minimum, gali būti ir daugiau, kasdien.
Jeigu žiūrėti minimalų rekomenduojamą fizinio krūvio normatyvą, tai būtų bent du kartai per savaitę.“
Ne vienas nuolat randa pasiteisinimų, kad dirba ir neturi laiko, kurį galėtų skirti aktyviai veiklai. Į tai profesorius turi aiškų atsaką – tik nuo mūsų pačių priklauso, kokį gyvenimą nugyvensime, tad turime susidėlioti prioritetus teisingai.
„Jeigu norime gyventi kokybišką, ilgą, gerą gyvenimą, turime tam skirti laiko, dėmesio. Ir vėlgi, tai turi tapti mūsų kasdienio gyvenimo norma.
Taip, kaip prausiamės, valgome, miegame, taip turime ir judėti, nes daugelis šiandien paplitusių ligų yra mūsų civilizacijos kaina, kurią patys ir mokame, kadangi daug sėdime, daug valgome, daug stresuojame ir visa tai atsiliepia mūsų sveikatai“, – priminė pašnekovas.
Išdavė ilgaamžiškumo paslaptį
Prof. A. Petrauskas laidoje atskleidė, kad kitos jo ilgaamžiškumo paslaptys – geras nusiteikimas ir optimizmas, taip pat nuolatinė protinė veikla. Svarbu ir nepersivalgyti, tiesiai šviesiai sako profesorius, nors pats dietų nėra laikęsis.
„Nepaprastai svarbu išlaikyti kūno masę. Man pavyko tai padaryti, bet reikia valios tvirtos. Dabar tiek maisto, tiek skanumynų. Ir aš žiūriu, vargšai žmonės, ypač moterys, aptukusios, vos eina. Mano kūno masė – jaunystėje 72 kg ir senatvės sulaukus – 100“, – sako jis.
Profesorius D. Jatužis sako, kad moksliniai tyrimai rodo, kad viduržemio jūros tipo dieta žmones veikia teigiamai ir neurologine prasme, o jos esmė: daugiau vaisių ir daržovių, riešutų, mažiau mėsos. Pasak jo, tokia mityba gali prisidėti ilgiau išsaugojant pažinimo funkcijas.
„Galima diskutuoti, ar pats tas mitybos principas turi daugiau įtakos, ar kūno masės normalizavimas, vieno atsakymo nėra, bet pradėkime nuo to, kad stenkimės nepersivalgyti“, – kalbėjo D. Jatužis ir pridūrė, kad, jei įmanoma, reikėtų gyvulinius riebalus pakeisti į augalinius.
Apie tai, į ką atkreipti dėmesį rūpinantis savo sveikata, gyventi ilgai ir sveikai, ką valgyti ir kitą naudingą informaciją kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
00:00 temos ir pašnekovų pristatymas
00:30 sveikata ir ilgaamžiškumas: profesorius Aleksas Petrauskas šiemet mini auksinį 100 metų jubiliejų: kokia jo sveikatos paslaptis?
03:00 ilgaamžiškumui reikia ruoštis nuo vaikystės
04:04 reguliarus fizinis aktyvumas – būtinas: Aleksas Petrauskas pasakoja, kiek sportuodavo
08:30 profesorius Aleksas Petrauskas kasdien parke nueina 1-2 km ir dabar
09:15 kiek mažiausiai turime judėti, norėdami likti sveiki
11:12 miegas ir sveikata: kodėl jo negalima aukoti?
16:25 profesorius Aleksas Petrauskas: gydytojams dabar krūvis yra per didelis
18.25 ką valgyti ir kodėl svarbu išlaikyti kūno masę
24:40 ar sveika kartais nepavalgyti: pabadauti ar papasninkauti
28:35 alkoholis ir cigaretės: ar galima vartoti, ar griežtai atsisakyti
32:45 profesorių A. Petrausko ir D. Jatužio patarimai „Sveikatos DNR“ žiūrovams
37:17 antroji laidos dalis
