Artėjant „2024 IIHF Pasaulio Ledo Ritulio Čempionato I Diviziono, B Grupės“ kovoms rinktinės nariai papasakojo apie jų pozicijų subtilybes.
Vartininko diena skiriasi nuo įprastų žaidėjų
Neabejotinai labiausiai pastebima pozicija ledo ritulyje – vartininko. Jie ne tik turi išsiskiriančią aprangą, tačiau ir kiekvienas jų žaidimo momentas gali išgelbėti arba paskandinti savo komandą, o dėl to kiekvienas judesys gali nulemti galutinį rungtynių rezultatą.
Visgi, net ir dviejų komandoje esančių šios pozicijos žaidėjų rolė ir vaidmuo ženkliai skiriasi. Jei pagrindinis vartininkas turi susidoroti su spaudimu ir maksimaliai pasiruošti rungtynėms, tai antrasis vartininkas savo energiją skiria komandos draugų palaikymui. Nuo jo užimamos pozicijos gali skirtis ir visa jo diena.
„Vartininkų diena priklauso nuo to, kokią poziciją tu užimsi. Jei sužinai, kad būsi pagrindinis vartininkas, tuomet stengiesi padaryti viską, jog rungtynėms pasiruoštum kuo labiau. Bet jei sužinai, kad tą dieną tu liksi ant suolo, stengiesi skirti dėmesį komandos draugams ir juos maksimaliai palaikyti. Vartininkai yra subtilūs žmonės, kuriems kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Kiekvienas turime savo ritualus, kurie padeda pasiruošti rungtynėms“, – apie dviejų vartininko pozicijų skirtumus kalbėjo Arkadijus Grigaravičius-Reyzinas.
Jei atvyktumėte į areną anksčiau, galėtumėte pastebėti, jog starto laukiantys vartininkai savo pasiruošimą pradeda anksčiau nei kiti ledo ritulininkai. Skirtingai nuo aikštės žaidėjų, į jų apšilimą įeina ir specifiniai pratimai.
„Ruoštis rungtynėms pradedu nuo ryto: stengiuosi mažiau naudotis telefonu ir nevarginti akių, kad jos būtų maksimaliai pasiruošusios varžyboms. Dieną svarbu atsipalaiduoti ir pravalyti save nuo nereikalingų minčių. Į areną stengiuosi atvykti pirmas ir vartininkai beveik visada apšilimą pradedi pirmi. Svarbiausi mums – mobilumo ir aktyvacijos pratimai, dirbame su teniso kamuoliukais, darome akių mankštą.“
Švedijoje žaidžiantis ledo ritulininkas pripažįsta, jog neretai ruošiantis startui jis nebendrauja su komandos draugais, visą dėmesį sutelkiant laukiančioms rungtynėms. Jau prasidėjus dvikovai, nuo pirmos iki paskutinės jos akimirkos, vartininkams svarbiausia kiekvieną akimirką išlaikyti koncentraciją ir stebėti kiekvieną žaidimo momentą. Tai dar sunkiau padaryti tuomet, kai veiksmas vyksta kitoje aikštės pusėje.
Jei pagrindinio vartininko darbas puikiai matomas visiems esantiems arenoje, tai atsarginio vartininko galima ir nepastebėti. Visgi, savo rolę turi ir jis.
„Būdamas atsarginiu vartininku gali sau leisti kiek atsipalaiduoti: visgi, jei tu kiekvienoms rungtynėms sieksi maksimalaus susikaupimo, tu gali tiesiog perdegti, todėl reikia mokėti į dvikovą pažiūrėti iš kitos prizmės. Dienos metu stengiesi paraginti komandos draugus, juos palaikyti, būti pozityvus ir sukurti gerą atmosferą. Savo funkcijas atsarginis vartininkas turi ir rungtynių metu: jam tenka atidžiai stebėti kuris žaidėjas kada keičiasi, nes jis atidarinėja vartelius leidžiant kuo greičiau pasikeisti. Tiesa, rinktinėje to daryti nereikia, todėl galima mėgautis ir grožėtis žaidimu, palaikant savo komandos draugus“, – apie antrojo vartininko poziciją kalbėjo A. Grigaravičius-Reyzinas.
Šiuolaikinis gynėjas turi ne tik gintis
Gynėjų pozicijos žaidėjai neretai susilaukia mažesnio dėmesio nei puolime rungtyniaujantys jų kolegos. Visgi, jų rolė itin svarbi, o be gerų gynėjų tikėtis pergalių labai sunku. Rinktinės narys Kostas Gusevas teigia, jog svarbiausia gynėjams – gyvenimą varžovams padaryti kuo sunkesnį.
„Visų pirma tai gynėjas aikštėje turėtų padaryti tai, kad varžovams būtų kaip įmanoma sunku mesti ir susikurti progų prie mūsų vartų. Kitas svarbus akcentas: gynėjai turi kuo greičiau atimti ritulį ir kuo greičiau pradėti ataką, įeinant į priešininkų zoną. Gynėjas visų pirma yra tas žmogus, kuris savo zonoje bando užblokuoti kuo daugiau ritulių, laimėti kuo daugiau dvikovų prie borto tuomet, kai varžovai valdo ritulį. Tuomet reikia daug dirbti su lazda ir trukdyti oponentams kurti“, – kalbėjo „Kaunas City“ atstovas.
Jei anksčiau visas gynėjų dėmesys būdavo sukaustytas gynybai, šiuolaikiniame ledo ritulyje jie svarbią rolę užima ir puolant varžovų vartus. Prie varžovų vartų ne kartą atsiduria ir pats K. Gusevas, kuris atskleidžia, jog improvizuoti puolime būtina ir gynėjams.
„Turinti ritulį pirmiausia turi atlikti tikslų perdavimą į priekį čiuožiantiems komandos draugams. Kuo lengviau ir greičiau tai padaroma, tuo greičiau atsiduri puolimo zonoje ir gali rengti savo atakas. Puolimo zonoje visi 5 žaidėjai gali ir, netgi sakyčiau, turi, improvizuoti kaip įmušti įvartį. Nors gynėjai dažniausiai būna arčiau savo vartų prie mėlynosios linijos, bet šiuolaikiniame ledo ritulyje gynėjas gali atsidurti tiek ir prie vartų, tiek ir prie varžovų borto, kai jo poziciją pasaugo puolėjas.“
Svarbius uždavinius gynėjai turi ir žaisdami daugumoje bei mažumoje. Būtent nuo jų žaidimo dažnai priklauso, kokį rezultatą pasieks žaidėjo pranašumą ar deficitą turinti komanda.
„Dažniausiai daugumoje dabar matome žaidžiantį vieną gynėją. Jis diriguoja atakos pradžią, jam labai svarbu išvesti komandos draugus į varžovų zoną. Išsidėsčius, gynėjas dažniausiai stovi vadinamoje „on top“ pozicijoje: taške, iš kurio jis gali paleisti tolimą metimą vienu prisilietimu. Tuo tarpu mažumoje gynėjams svarbiausia užduotis yra užblokuoti kuo daugiau metimų, kuo greičiau išmesti ritulį iš savo zonos. Kuo greičiau tai padarai, tuo sunkiau priešininkams – sėkmingai žaidžiantys gynėjai gali apsunkinti varžovų įėjimą į zoną ir sudeginti daug laiko.“
Trijų puolėjų užduotys – skirtingos
Nors žaidžiant formatu 5 prieš 5 ant ledo matome tris puolėjus, visų jų rolės skiriasi. Vienas universaliausių rinktinės puolėjų Ugnius Čižas, kuris sėkmingai žaidžia tiek ir centre, tiek ir kraštuose, atskleidžia, jog kiekvienam žaidėjui yra atitinkama rolė.
„Žaidžiant centre realiai esi kaip penketuko smegenys, turi padėti gynėjams gynyboje, taip pat dažniausiai būni pirmas iš puolėjų grįžtant į savo zoną iš puolimo zonos. Taip pat per centrą dažniausiai vykdomi išėjimai iš savo zonos, turi kovoti dėl ritulio numetimų ir dažniausiai organizuoti koks penketuko planas laimėjus/pralaimėjus numetimą. Krašto puolėjai dažniau būna orientuoti į žaidimą puolime, bei didžiąją laiko dalį praleidžia tik kairėje arba dešinėje aikštės pusėje, priešingai nei centras kuris dirba per visą aikštelę ir atlieka kiek didesnį darbą nei kraštas“, – apie pozicijų skirtumus kalbėjo rinktinės kapitono asistentas.
Rinktinėje U. Čižui treneriai pastaruoju metu patiki pirmojo centro puolėjo poziciją. Pats žaidėjas pripažįsta, jog žaisti šioje pozicijoje reikalingas geras ledo ritulio supratimas, nes visada turi užsiimti tinkamą poziciją aikštėje galvodamas tiek ir apie gynybą, tiek ir apie puolimą.
„Realiai centras ir yra centru nes turi gerą supratimą apie puolimą ir gynybą. Tad grįžus į savo zoną optimaliausia yra, kad centras būtų tas trečias žaidėjas su gynėjais kampuose arba vartų priešvartyje, kitu atveju reikia ieškoti progos, kol centras galėtų apsikeisti su kraštu, jei šis į gynyba grįžtų pirmas.“
Į kokius dalykus žiūrovai turėtų atkreipti dėmesį stebėdami puolėjų žaidimą? U. Čižas išskiria krašto žaidėjų greitį ir centro puolėjų žaidimo kūrimą.
„Patarčiau atkreipti dėmesį į tai kokius greičius išvysto krašto puolėjai, taip pat į tai, kaip ritulį penketo draugams skirsto centro puolėjai. Jei reiktų ledo ritulį sulyginti su lietuvių pamėgtu krepšiniu, tai centras ledo ritulyje būtų įžaidėjo krepšinyje atitikmuo.“
Stebėti tai, kaip visų pozicijų žaidėjai atrodo ant ledo aukščiausio lygio ledo ritulio kovose – galite ir jūs. Balandžio 27 – gegužės 3 dienomis Vilnių sudrebins „2024 IIHF Pasaulio Ledo Ritulio Čempionato I Diviziono, B Grupės“ kovos. Įsigyti bilietus į „Twinsbet“ arenoje vyksiantį renginį galite bilietai.lt portale.
