Margarita Pūdžiuvienė
Atnaujinusi buvusį mokyklos pastatą, Kęsčių bendruomenė „Elbenta“ sukūrė puikias sąlygas ne tik nariams susirinkti, bet ir imtis iniciatyvos kaime skatinant vaikų ir jaunimo užimtumą bei vietinių įdarbinimą.
„Elbenta“ pirmoji Tauragės rajone pernai pradėjo steigti bendruomeninį verslą. Bendruomenės iniciatyviausieji, Laimutė Sugintienė ir Vladas Liekis sako norintys atgaivinti gyvenimą kaime, tik, deja, tai itin nelengva – reikia ne tik idėjų ir krūvos pinigų, bet ir kovingo nusiteikimo.
Pradėjo nuo pastato remonto
Kaip sako Laimutė, bendruomenės pirmininke ji tapo visai atsitiktinai. Žygaičių seniūnas Vytautas Juška jau seniai ragino Kęsčių gyventojus burtis į bendruomenę, o prieš penkerius metus, kaime panaikinus buvusios Žygaičių vidurinės Kęsčių skyrių, nutarta imtis iniciatyvos. Pirmininke pasiūlyta Laimutė, per mėnesį prie įsteigtos bendruomenės prisijungė 124 nariai iš Kęsčių ir aplinkinių kaimų. Už Savivaldybės skirtus pinigus bendruomenė pakeitė bendruomenei skirtų patalpų, pastate įsikūrusios bibliotekos ir medicinos punkto langus bei duris, suremontavo stogą. Po poros metų gautas finansavimas iš Vietos veiklos grupės, atliktas kapitalinis remontas: pakeistos nuotekų bei šildymo sistemos, elektros instaliacija, grindys.
– Prieš remontą įėjus į vidų grindys linguodavo, katilinėje rinkdavosi vanduo, būdavo, pribėgdavo iki kelių, – mena prieš tai buvusią avarinę pastato būklę Laimutė.
„Reikia turėti pinigų“
Su bendruomenės pirmininke šnekučiuojamės jaukioje bendruomenės virtuvėje. Kaip moteris sako, bendruomenės nariai čia kartais renkasi ir gamina bendrus pietus. Bendruomenei priklauso ir dvi salės. Didesnėje rengiamos iškilmingos šventės, kaimo gyventojai gali švęsti krikštynas arba šarvoti mirusiuosius. Mažesnioji skirta narių susirinkimams – čia stovi kėdės, garso aparatūra. Turi bendruomenė ir vaizdo projektorių. Pernai Vladas Kęsčiuose įsteigė Tauragės gaisrininkų asociaciją, įrangą ir kėdes įsigijo „pagal projektą“, nors pinigus gaus vėliau. Visiškai apstatę patalpas Laimutė ir Vladas, Nijolės Tirevičienės, Tauragės r. VVG pirmininkės, paraginti sutiko išklausyti mokymus apie bendruomeninio verslo steigimą.
Apie dvylika bendruomenės narių, išklausę mokymus, sudarė savo vizijas ir nieko nelaukdami pernai ėmė jas įgyvendinti. Greta bendruomenės pastato stovintį ūkinį pastatą pavertė sulčių spaudykla. Tiek vietiniai, tiek tauragiškiai galėjo atvykti ne tik išsispausti sultis, bet ir išsivežti jas supakuotas į specialias 5 litrų pakuotes su kraneliu. Kaip Laimutė sako, kol kas sulčių spaudimą bendruomenė siūlė kaip paslaugą, ateityje planuojama užsiimti prekyba. Svarstoma galimybė marinuoti daržoves, virti uogienes.
Tam dar reikėtų įsigyti papildomos įrangos. Nors, regis, viskas bendruomenei sekasi kaip sviestu patepta, tačiau, anot poros, pradžia kuriant bendruomeninį verslą sudėtinga ir reikalaujanti nemažai savų investicijų. Valstybė remia bendruomenių iniciatyvas ir yra numačiusi paramą už reikiamą įrangą, tik bėda, kad tą, keliolika tūkstančių kainuojančią įrangą iš pradžių reikia nusipirkti patiems. Laimutė ir Vladas už įrangą sumokėjo 25 tūkst. litų ir 15 tūkst. litų už ūkinio pastato remontą. Vienas bendruomenės narių įsigijo verslo liudijimą ir įsipareigojo tęsti verslą. Dalis jo uždirbamų pajamų tenka jam, dalį pinigų vyras skiria bendruomenei už atliktą remontą.
Turi kaimo plėtros viziją
– Sudėtingiausia tai, kad reikia turėti ne tik idėjų, bet ir pinigų. Laimei, prieš keletą metų, laiku pretendavę į NMA išmokas už galvijus, turėjome šiek tiek pinigų sutaupę ir galėjome juos investuoti į verslą. Yra ir kitų idėjų ir iniciatyvių žmonių, galinčių plėtoti bendruomeninį verslą, tačiau ne visi turi pinigėlių jo pradžiai. O paskolų imti irgi nenori. Būtų galima pretenduoti į naująją 2014–2020 m. ES paramą, tačiau kol parengsime projektą, kol pasieks finansavimas, praeis apie porą metų. O žmonėms reikia darbo jau dabar, – dėstė Laimutė.
Moteris skaičiuoja kaime esančius vaikus ir iš užsienio ar didmiesčių pastaraisiais metai grįžusius jaunus žmones: vienas jaunas vyras iš Norvegijos, kaimyno sūnus iš Islandijos ir jos sūnus iš Kauno. Visiems jiems reikia nuolatinių darbo vietų. Rudenį, apie porą mėnesių sulčių spaudimui buvo įdarbinti penki asmenys.
– Kaimas ne vien šokiais ir dainomis gyvas. Yra galimybė čia ir dirbti, ir gerai gyventi. Norėčiau, kad iš bendruomeninio verslo pinigų po mokyklos į bendruomenės namus galėtų užsukti pavalgyti vaikai. Lauke yra pastatyta sūpynė, tinklinio aikštelė, krepšinio stovas, – apie tai, kokios naudos atneštų verslas bendruomenei, vardija Laimutė.
Tauragės gaisrininkų asociaciją įsteigęs Vladas ketina rengti edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui. Greta Kęsčių gaisrinės angaro asociacijai suteikti 96 arai žemės, kurioje vyras planuoja įrengti futbolo aikštelę vaikams bei poligoną mokymams. Priešgaisrinės saugos departamentas asociacijai padovanojo ugniagesių automobilį, o Vladas jį aprūpino įranga. Šiuo metu asociacija vienija apie 30 narių, Vlado organizuojamus užsiėmimus lanko 19 vaikų, susitikimai vyksta Tauragėje, ateityje juos ketinama perkelti į Kęsčius.
Apie sudėtingas sąlygas „mažiesiems“ verslams
Tiek Laimutės, tiek Vlado vizijos atgaivinti kaimą žavios, tačiau, anot poros, tam įgyvendinti labai nepalanki valstybės politika. Anot Laimutės, individualia veikla, net ir trumpą laikotarpį, užsiimantis asmuo praranda teisę į socialinę pašalpą. Ją praranda ir bent kiek žemės turintieji. Kadangi pradedant verslą arba ūkinę veiklą grąža menka, žmonės nesiryžta rizikuoti ir prarasti socialinę valstybės paramą.
Be to, pastaruosius penkerius metus kaimo žmonėms itin neramu dėl Vyriausybės vykdomos žemės konsolidavimo strategijsos, kurios vienas iš tikslų vienam asmeniui priklausančius sklypų ribas pertvarkyti taip, kad žemė sudarytų vientisą sklypą. Laimutė su Vladu įžvelgia, jog taip galimai ruošiamasi žemės pardavimui užsieniečiams – tam, prieš ką tiek Kęsčių bendruomenė, tiek aplinkiniai kaimai kovoja jau keletą metų. Anot poros, jei būtų pritarta žemės pardavimui užsieniečiams, kraštą užplūstų įvairūs verslininkai, kuriems, kaip sako Laimutė, ne itin svarbi aplinkinių kaimų gyventojų gerovė.
– Mums pavyko išsireikalauti, kad vėjo jėgainės nebūtų statomos arčiau kaip per du kilometrus nuo gyvenamųjų namų. Nuo užpernai priešinomės, kad mūsų žemėse nebūtų imtasi angliavandenilių paieškų. Visa tai būtų užteršę mūsų kraštą. Nesmagu, kai į užsienio investuotojus žiūrima taip palankiai, o mums sudaromos itin sudėtingos sąlygos tvirtintis. Mes irgi norime kurti savo versliukus ir ramiai gyventi. Kaime tikrai yra ne vienas žmogus, neturintis galimybės ieškoti darbo mieste, – kalbėjo Laimutė.
