• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai. 

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) smukus 0,1 proc. šio skirtumo šalies gyventojai neturėtų pajusti, atsparumą pademonstravusios šalies ekonomikos augimo reikės laukti iki kitų metų, bet nereikėtų tikėtis, kad jis bus didelis, teigia analitikai. 

REKLAMA

BVP pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomika kol kas svyruoja ties nuliu, tai čia, sakyčiau, yra gera naujiena žmonėms ir darbo rinkai, nes realiai darbo rinka ir žmonės tokio techninio BVP kritimo arba augimo, arba nulinio pokyčio nejaučia, recesija yra tokia labiau matematinė-ekonometrinė negu realaus gyvenimo recesija“, – BNS antradienį sakė „Citadele“ banko analitikas A. Izgorodinas.

Jo vertinimu, šalies ekonomika iš techninės recesijos pereina į stagnaciją: „Pagal naujausius makrorodiklius, žiūrint tai mes pereiname iš techninės recesijos į labiau stagnuojančią situaciją“.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad realusis Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį siekė 19,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  

REKLAMA

A. Izgorodinas praėjusią savaitę BNS prognozavo 0,9 proc. metinį BVP nuosmukį.

Jis sako, kad šalies ekonomiką šiuo laikotarpiu labiausiai veikė pramonė, kuri demonstruoja gerėjančius rodiklius. 

„Man atrodo, pramonė labiausiai ištempia ekonomiką iš to tokio nedidelio techninio kritimo į stabilizaciją, nes, tarkime, rugsėjo mėnesį pramonės gamybos kritimas buvo mažiausias nuo šių metų pradžios ir išankstiniai mūsų pramonės rodikliai rodo, kad jie pradeda gerėti, įmonės pradeda fiksuoti labai ženklų atsargų kritimą, gerina gamybos prognozes ir taip toliau“, – aiškino ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

0,3 proc. metinį nuosmukį prognozavusi bendrovės INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą dėl anksčiau sukauptų atsargų.

„Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams“, – pranešime teigia I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad naujausia BVP statistika rodo, jog šalies ekonomikos raida tebėra vangi.

„Jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas. (...) Labiausiai ekonomikos plėtrą ribojo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto operacijų veikla“, – teigiama LB išplatintame ekonomisto komentare. 

REKLAMA

A. Izgorodino teigimu, stiprėjanti pramonė dar nereiškia bendro ekonomikos augimo, juolab kad vidaus vartojimas Lietuvoje stringa. 

„Mažmeninės prekybos rodikliai rugsėjo mėnesį bent jau mane asmeniškai šiek tiek nuvylė ir jie rodo, kad vidaus vartojimas šlubuoja. Tai mes turime gan skirtingą situaciją skirtinguose sektoriuose. (...) Pramonės rodikliai pradeda po truputį išlipti iš duobės, bet bendrai paėmus, ekonomika tikrai dar nepasiekė tos augimo stadijos“, – BNS sakė A. Izgorodinas. 

REKLAMA

D. Imbrasas mano, kad nuosaikaus Lietuvos ekonomikos augimo galima tikėtis kitais metais: „Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis“.

I. Genytė-Pikčienė taip pat teigia, jog Lietuvos ekonomika kitais metais augs, bet dėl prastos padėties eksporto rinkose ji nepasieks savo potencialo.

„Eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais (...) Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – sako ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų