Estijos banko LHV vykdomasis direktorius Erki Kilu savo ruožtu sako, kad finansinių paslaugų vartotojai dėl euro neturėtų nuogąstauti.
„Mokilizingas“: paslaugos neturėtų brangti
„Mokilizingo“ generalinis direktorius Jurgis Rubaževičius pastebėjo, kad gyventojai jau domisi, ar brangs paslaugos.
„Galime užtikrinti, kad „Mokilizingo“ paslaugų kaina euro įvedimo metu nesikeis. Jau šiandien eurus naudojame kaip pagrindinį mūsų finansavimo šaltinį, todėl čia nepatirsime jokių kaštų. Be to, bet kokias išlaidas, kurias patirsime ruošdamiesi euro įvedimui – mokymų, informacinių technologijų (IT) sistemų atnaujinimo – ketiname kompensuoti iš turimų lėšų, o neperkelti ant vartotojų pečių“, – sakė J. Rubaževičius.
Dėl planuojamo naujosios valiutos įvedimo lizingo bendrovės vienu metu turės ir eurais, ir litais išduotų paskolų, už kurias bus mokama eurais, todėl vienas svarbiausių darbų bus sklandaus perėjimo proceso užtikrinimas. Tiesa, kai kurie svarbūs svertai bus valdžios institucijų rankose.
„Vadovaudamiesi atsakingo skolinimo principais, duomenis apie potencialius klientus gauname iš įvairių duomenų bazių bei registrų, todėl būsime priklausomi ir nuo to, kaip bus įgyvendinamas perėjimo prie euro procesas valdžios institucijose“, – sakė J. Rubaževičius.
„Mokilizingas“ euro įvedimo patirties mokosi iš estų. „Mokilizingo“ akcininku pernai tapo Estijos finansų grupė LHV.
„Nors dar nėra oficialaus sprendimo, ar euras bus kitąmet, jau esame pradėję IT sistemų atnaujinimo darbus. Turime pasiruošti iš anksto – kitu atveju to padaryti tiesiog nespėtume. IT sistemos atnaujinimą planuojame baigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos. Taip pat ruošiame medžiagą klientams, organizuosime vidinius mokymus, nes neabejojame, kad artėjant euro įvedimo terminui klausimų tik daugės“, – teigė įmonės vadovas.
Estijos LVH vadovas E. Kilu: vartotojai neturėtų nuogąstauti
Estijos banko LHV vykdomasis direktorius Erki Kilu sako, kad vien dėl euro įvedimo nereikėtų baimintis finansinių paslaugų brangimo.
„Euro įvedimo metais Estijoje turėjome šiokią tokią infliaciją, bet tai nebuvo kažkas išskirtinio. Noriu pabrėžti, kad bankinių paslaugų, lizingo produktų kainos po euro įvedimo Estijoje visai nekilo. Taip pat buvo nemažai bendrovių iniciatyvų, kai verslas pasakė, jog nekels kainų siekdami pasipelnyti iš perėjimo nuo kronos prie euro“, – sakė E. Kilu.
Anot E. Kilu, euro šalių patirtis rodo, kad bendrą valiutą turinčios šalys ilguoju laikotarpiu turi mažesnę skolinimosi kainą, o tai – ir nauda vartotojams.
„Mano nuomone, vartotojams euro įvedimas yra privalumas vienareikšmiškai – Lietuvai prisijungus prie euro zonos, šalies ekonomika remsis į bendros valiutos stabilumą, ir vartotojai ilguoju laikotarpiu iš to tik turės naudos. Estijoje, pavyzdžiui, sustiprėjo verslo ryšiai su Suomija – pagrindine prekybos partnere, suomiams Estijos rinka tapo skaidresnė ir galiausiai iš to laimėjo ir vartotojai, gavę ne tik mažesnę skolinimosi kainą. Kitas privalumas – verslui bus paprasčiau plėtoti verslą su kitomis eurą turinčiomis šalimis, vartotojams paprasčiau lyginti kainas“, – sakė LHV banko vadovas.
Pats euro įvedimo procesas Estijoje vyko sklandžiai – E.Kilu sakė tikintis, kad perėjimas prie euro sėkmingai turėtų vykti ir Lietuvoje.
„Tai, kad Lietuva žengia link euro, manau, yra geras žingsnis visai šaliai. Sakyčiau, kad Estija eurą įsivedė be jokių prekybos ar bankinių paslaugų sutrikimų. Estijos visuomenė ramiai priėmė eurą – buvo smagu paimti į rankas naujus euro pinigus, panikos nebuvo. Aš manau, kad Lietuva galės pasidžiaugti tokia pat patirtimi“, – sakė E. Kilu.
