REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia.

REKLAMA

Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Prekybos tinklai irgi dalijosi istorijomis, kaip pirkėjai sukčiaudami, pavyzdžiui, viską skenuoja kaip morkas. O kiekvienas toks atvejis parduotuvėms pridaro nuostolių nuo 1 iki 2,1 tūkst. eurų.

Dalis tinklų tikino, kad tai dažnai tėra neapsižiūrėjimas, tačiau įspėjo, kad prekės kasdien yra skaičiuojamos, viską stebi apsauga ir kameros. Taip pat yra diegiamos sukčius identifikuojančios sistemos.

REKLAMA
REKLAMA

Už tokius gudravimus savitarnoje gali grėsti baudos iki 400 eurų, taip pat ir laisvės atėmimas iki 3 metų.

Įveda ir keliasdešimt kartų pigesnes prekes

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė nurodė, kad savitarnos kasomis besinaudojančių pirkėjų sparčiai daugėja, tad tokių atvejų, kai jose per klaidą yra įvedama ne ta prekė ar netikslus jų kiekis, išties pasitaiko.

REKLAMA

Pavyzdžiui, neteisingai pasirenkama obuolių rūšis. Tačiau, anot pašnekovės, dažnu atveju tai gali būti ir neatidumo ar skubėjimo pasekmė.

„Ir, nors didžioji dalis mūsų klientų yra sąžiningi ir dėmesingi, o netyčia suklydę pakviečia darbuotoją ir stengiasi išspręsti situaciją, pasitaiko ir tyčinio sukčiavimo savitarnos kasose atvejų. Jų skaičius priklauso nuo parduotuvės lokacijos ir jos dydžio.

Dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo schema – kai savitarnos kasoje pasirinkta prekė yra kelis ar keliasdešimt kartų pigesnė, nei išties mėginama įsigyti“, – komentavo atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji įvardijo, kad sukčiai renkasi prekes iš skirtingų prekių grupių ir vietoje brangios sveriamos prekės įsimuša pigią, tarkime, vietoje riešutų – svogūnus.

Apsivogė 25 kartus, žala – apie 2,1 tūkst. eurų

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, prekių, kurias bandoma įsigyti gudraujant, asortimentas – itin platus.

O nuostolių suma priklauso nuo parduotuvės lokacijos ir jos dydžio.

Pašnekovė atskleidė, kad nuostoliai dėl tyčinio ar netyčinio sukčiavimo savitarnos kasose kiekvienoje parduotuvėje yra skirtingi – jie svyruoja nuo 1 iki 2100 eurų.

Atstovė papasakojo, kad buvo viena moteris, kuri, lankydamasi dviejose skirtingose „Maximos“ parduotuvėse Kaune, savitarnos kasose sukčiavo tris savaites.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. y. vietoje brangesnių prekių įvesdama pigesnes prekes ir tą darė vienuolika kartų: „Bendrai tinklui jos padaryta žala siekia apie 700 eurų.

Visi moters sukčiavimo savitarnos kasose atvejai – nustatyti. Apie juos pranešta policijai. Moteris – patraukta baudžiamojon atsakomybėn.“

I. Trakimaitė-Šeškuvienė paminėjo ir vyrą, kuris, lankydamasis keturiolikoje skirtingų „Maxima“ parduotuvių Kaune bei Jonavoje, per keturias dienas bėgyje savitarnos kasose sukčiavo 25 kartus:

„Bendrai padaryta žala siekia apie 2100 eurų. Visi šio vyro sukčiavimo savitarnos kasose atvejai – taip pat išaiškinti. Apie juos pranešta policijai. Vyrui gresia baudžiamoji atsakomybė.“

REKLAMA

Viską svėrė kaip morkas

Kaip anksčiau yra sakęs „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, dažniausiai vagys būna profesionalūs, t. y. vagia brangias prekes: brangią parfumeriją, mėsos produktus ir kt.

„Jie nesismulkina su kažkokiais dalykais, kurių negali paskui parduoti“, – tikino pašnekovas.

Jis pripažino, kad pasitaiko atvejų, kuomet ir eiliniai pirkėjai savitarnos kasose įmuša pigesnius riešutus, vaisius ar saldainius: „Daug ten tų atvejų yra.“

D. Ryliškis įvardijo, kad dėl vagysčių prekybos tinklas patiria maždaug iki 0,5 proc. nuostolių nuo apyvartos.

O prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė atskleidė, kad realiai piktnaudžiavimų yra vos apie 1 proc. nuo bendrų pirkimų.

REKLAMA

„Dėl visų vagysčių buvo pranešta policijai. Nors tokios situacijos nėra dažnos, pasitaiko įdomesnių įvykių. Pavyzdžiui, turėjome situaciją, kai žmogus kasdien bandydavo parduotuvėje visas prekes pirkti sverdamas kaip morkas“, – komentavo pašnekovė.

Nuo 90 eurų baudos iki 3 metų laisvės atėmimo

Anot „Maxima“ atstovės, pirkėjų veiksmai, kuomet savitarnos kasoje jie sąmoningai pasirenka įvesti kitą prekę, nei iš tiesų yra perkama, pavyzdžiui, nealkoholinius gėrimus vietoj alkoholinių, yra prilyginami sukčiavimui, kuris užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę:

„Tačiau tokius atvejus padeda suvaldyti savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas.“

I. Trakimaitė-Šeškuvienė nurodė, kad sukčiavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Už sukčiavimą, kurio metu padaryta iki 150 eurų žala, asmuo užsitraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 90 iki 400 eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei žala dėl sukčiavimo yra didesnė nei 150 eurų, numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų, priklausomai nuo žalos dydžio ir kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Nustačius sisteminius to paties asmens sukčiavimo atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, jis gali būti pripažintas kaip turintis tęstinės nusikalstamos veikos požymius, tad tai gali būti kvalifikuotina kaip baudžiamasis, o ne administracinis nusižengimas, aiškino pašnekovė.

Sistema, identifikuojanti sukčiaujančius

„Iki“ atstovė paminėjo, kad, siekiant išvengti sukčiavimo savitarnos kasose atvejų, šiuo metu išbandyta ir pradėta diegti sistema, kuri leidžia be žmogaus įsikišimo identifikuoti pirkėjus, kurie sukčiauja savitarnos kasose.

REKLAMA

G. Kitovės aiškinimu, diegiamas sprendimas automatiškai atpažįsta savitarnos kasose skenuojamas prekes:

„Pirkėjams skenuojant sveriamas prekes, pavyzdžiui, daržoves, sprendimas įspėja, jei kasoje iš meniu pasirenkama kita prekė (avokadai virsta agurkais). Toks sprendimas jau veikia dalyje „Iki“ savitarnos kasų.“

O „Norfa“ atstovas anksčiau yra sakęs, kad nėra didelio skirtumo, ar tai įprasta, ar savitarnos kasa. 

„Yra stebėjimas: stebi tiek darbuotojai, tiek kameros. Apsauga gali stebėti viską esamuoju laiku per kameras, o gali tikrinti ir įrašus“, – kalbėjo D. Ryliškis.

Jis nurodė, kad prekės, jų likučiai yra sutikrinami kasdien. Tad, jeigu kažkur pastebimas kažkoks trūkumas, atsukami įrašai ir žiūrima, kur dingo prekės:

REKLAMA

„Ir tokiu būdu, įrašų pagalba, galima dažnai atsekti.“

Ne sukčiavimas, o neatidumas?

„Rimi“ komentavo, kad prekybos tinklo pirkėjai esą yra labai sąmoningi: „Tikrai nepastebime tokių sukčiavimo atvejų savitarnos kasose.“

Panašiai teigė ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Anot jos, absoliuti dauguma pirkėjų parduotuvėse sąžiningai laikosi visų galiojančių taisyklių ir šalies įstatymų, taip pat ir tais atvejais, kai yra įsigyjamas alkoholis.

„Fiksuojame tik pavienius atvejus, kai savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito ne už tas prekes, dažniausiai dėl netyčia ar netiksliai pasirenkamos prekės savitarnos kasos ekrane, pavyzdžiui, pasirenka ne tą vaisių ar daržovių rūšį. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokius atvejus dažniausiai galima įvardinti ne kaip galimus sukčiavimus, o tiesiog labiau neatidumas ir netyčinis kitos prekės pasirinkimas tiesiog ją sumaišius“, – kalbėjo L. Skersytė.

Ji nurodė, kad tokiais atvejais visada galima kreiptis į savitarnos kasų zonoje esantį darbuotoją, kuris padės.

„Jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad yra įskaičiuojama neteisinga prekė, taip pat perspėja apie tai klientą.

Savitarnos kasų zonos darbuotojas taip pat preventyviai užtikrina, kad šiomis kasomis būtų naudojamasi sąžiningai“, – vardijo pašnekovė.

„Iki“ atstovė irgi akcentavo, kad vagystės per savitarnos kasas nėra dažnas reiškinys.

Anot jos, dažniau pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja, pavyzdžiui, obuolių veislę ar bandelės rūšį.

REKLAMA

„Tačiau tai – daugiau skubėjimo ar neatidumo pasekmė. Kartais žmonės pamiršta suvesti savo PIN kodą atlikdami mokėjimą, tą jiems primena parduotuvės darbuotojai arba apsaugos darbuotojai.

Jei klientai tikrai sumaišo prekes, draugiškai tokius atvejus išsprendžia parduotuvėje, nes tikrai visko gali pasitaikyti. Dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi ir atsakingi“, – dėstė G. Kitovė.

O ką jūs norite, kad pirkėjai dirbtų kasininkais už dyką ir nepasidarytų arbatpinigių??? :))))
nuskanavo ne taip zmogelis gresia iki 3 metu kaliuzes ,bet jeigu pavogsi 40 tukst. milijonu tau niekas negresia tik pasidalink tinkamai tad vaikai taip darykit kaip sarunas daro
Uždaro tas kasas ir niekas nevogs..be to už darbą reik mokėti,taip,kad niekas čia nevagia
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų