• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes.

REKLAMA

Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas. Toks, prieš pilant į sandėlį, valomas.

Brandą jau yra pasiekę ir kviečiai – pjaunami, kuliami apie savaitę. Baugina šnekos apie galimas oro permainas: lietus ne tik pristabdytų javapjūtę, bet ir turėtų įtakos grūdų kokybei.

REKLAMA
REKLAMA

Žemdirbiai sako, kad derlius šiemet, palyginti su daugelio metų vidurkiu, yra geras, bet kai palyginama su praėjusiais metais, – jis nestebina.

Ūkininkų teigimu, grūdų kainos, kaip ir kone per kiekvieną javapjūtę, yra labai sumažėjusios. Dabar už toną rapso supirkėjai moka po 1130 litų (be pridėtinės vertės mokesčio), pašarinių kviečių – 470 Lt, už ekstra klasės – apie 600 Lt, miežių – apie 500 Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turintys sandėlius, išdžiovintus javus linkę palaikyti juose – laukia padidėjant kainų. Bet sandėliavimas, džiovinimas irgi kainuoja.

Pasuks į kviečių laukus

Užsukus pas šalia Aukštelkės gyvenvietės įsikūrusį Raimundą Juknevičių, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką, jis prie savojo ūkio sandėlio laukė parvežant paskutinės priekabos rapso. Jis pilamas į džiovyklą.

REKLAMA

Kombainas tuoj pasuks į kviečių laukus. Ir šie grūdai atsidurs džiovykloje.

Ūkininkų skaičiavimu, sandėliuoti labiau apsimoka.

Pasak R. Juknevičiaus, grūdų kainų kreivė labai staigiai krito žemyn, bet dar negalima sakyti, kad ji atsimušė į dugną ir jau bando kilti. Sunku prognozuoti, kada bus pasiektas dugnas.

Dabar R. Juknevičius iš viso dirba 140 hektarų žemės netoli Šiaulių. Jos plotai vis didėja.

Išdraskytą buvusio kolūkio pastatą, kuriame dabar įrengtas sandėlis, o prie jo – džiovykla, R. Juknevičius nusipirko 2002 metais. Po metų įkūrė savo ūkį. Čia pat pasistatė gyvenamąjį namą.

REKLAMA

Lankantis pas R. Juknevičių, sandėlyje jam talkino jo trylikametis sūnus. Padeda ir vyresnysis. Tik dukra negali padėti, nes ji – dirbanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė.

Nėra kada posėdžiauti

„Kai prasideda javapjūtė, aš – mažas ūkininkų sąjungos pirmininkas“, – sako R. Juknevičius.

Viena diena dabar žemdirbį metus maitina, todėl itin įtemptai darbuojasi visi grūdininkyste užsiimantys ūkininkai. Nėra kada prieiti prie kompiuterio, įsigilinti į atsiųstus įstatymų pataisymus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Juknevičiaus nuomone, tuo naudojasi politikai. Jie tik ir laukia to momento, kai žemdirbiai išeis pjauti ar sėti, ir priima jiems nepalankius įstatymus.

„Mano supratimu, tuos klausimus, dėl kurių, jaučia, bus nevyriausybinių organizacijų prieštaravimų, atideda iki tam tikro laiko, ir tik tada siunčia mums“, – pasakojo R. Juknevičius.

REKLAMA

Prie siunčiamų įstatymų projektų būna nurodyta, kad jeigu bus neatsiliepta iki tam tikro laiko, bus laikoma pritarimu įstatymui.

Bet nėra kada susitikti su Ūkininkų sąjungos tarybos nariais, su kitais ūkininkais, suformuluoti bendrą nuomonę.

Dabar kviečiama diskutuoti dėl europinės paramos 2014-2020 metais, bet per javapjūtę nėra kada posėdžiauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų