Pone Česnakai, apie regioninius gynybos planus. Aišku, mums nepateiks ant delno, kas juose yra, bet iš to, kas viešojoje erdvėje skamba, kaip atrodo, kokie jie bus ir kiek atlieps grėsmes?
G. Česnakas: Tai, kas skamba viešojoje erdvėje ir kokie iš tikro yra NATO gynybos planai – tai kelių tūkstančių puslapių dokumentai – žino labai nedaug žmonių. Esu skeptiškai nusiteikęs prieš tai, kas sakoma viešai. Akivaizdu, kad vyksta realus valstybės regiono gynybos planavimas nuo pirmųjų minučių, veikiausiai atsisakoma koncepcijos, kad mes pripažįstame, kad oponentas priešininkas gali užimti teritoriją, mes ją atiduodame iš dalies gindamiesi, o po to ją išvaduosime. Akivaizdu, kad bent jau kiek galima nujausti iš pačių diskusijų, šio konsepto atsisakoma ir dabar ginamasi bus iš karto, be jokių teritorijos atidavimų.
Kitas yra oro gynybos sistemos klausimas, ką mes matome iš karo Ukrainoje, priešraketinės gynybos klausimai irgi yra NATO viršūnių susitikimo klausimas, bet svarbu, kad tie planai ir toliau vystytųsi, ką aš turiu omenyje, kad būtų priskirtos konkrečių valstybių konkrečios pareigos vienam ar kitam planui įgyvendinti.
NATO planai nėra vien Vokietija ar atskiros valstybės. Žiūrima į įvairius regionus, žiūrima, kas kur kada ir kaip gali nusiųsti konkrečias ginkluotes, pajėgas, kokia sudėtimi ir panašiai. Tai apima daug klausimų ir turi būti toliau tęsiama dėl konkrečių įsipareigojimų ir tai yra ne vien Vokietija. Taip pat nuobodūs logistikos klausimai – judėjimas, užtikrinimas, kad būtų vagonų, ant kurių važiuos NATO karinės pajėgos ir technika. Tai yra didelis konceptas. Akivaizdu, kad viskas juda teigiama linkme Baltijos regionui.
Pone Pociau, turint omenyje Vokietijos brigadą, kiek mes pasirengę priimti sąjungininkų karių, kaip mums sekasi su savo namų darbų atlikimu? Kaip sekasi su infrastruktūros kūrimu?
A. Pocius: Kiek man tenka girdėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, viskas vyksta pakankamai sklandžiai. Galiu teigti, kad mes savo namų darbus atliekame, įsipareigojimus Vokietijai taip pat vykdome ir tuo pačiu vokiečiai irgi savo pažadą tęsi ir tą pademonstravo į Lietuvą neseniai atvykęs Vokietijos gynybos ministras, manau, kad kol kas šiame lygmenyje viskas gerai.
Kalbant apie viso NATO rytinio flango gynybą, nepamirškime to faktoriaus, kad yra branduolinė grėsmė ir Baltarusijoje atsirandantis taktinis branduolinis ginklas iš Rusijos ir Kaliningrado srityje esantis branduolinis ginklas įpareigoja NATO branduolines valstybes taip pat dėlioti tam tikrus taikinius su branduoliniu užtaisu. Tai yra atgrasymo priemonė, taip, kad ne tik tankai, artilerija ir pėstininkai tą lemiamą vaidmenį vaidina, bet ir branduolinė ginkluotė. Manyčiau, kad šie planai yra sudėlioti ir taikiniai turės būti patvirtinti.
Kiek didėja grėsmė mums, kai Baltarusijoje bus dislokuotas taktinis branduolinis ginklas? Kaip keičiasi mūsų padėtis?
A. Pocius: Situacija nesikeičia, 500 km spinduliu ar iš Kaliningrado pusės brėšime, ar iš Baltarusijos pusės, Lietuvai grėsmė išlieka ta pati. Manyčiau, šiek tiek keistųsi Lenkijos situacija rytinėje dalyje. Ne šiaip sau Lenkija pradėjo kalbėti apie jų galimybes ir norą įsigyti branduolinį taktinį ginklą.
Užsienio reikalų ministras prieš keletą savaičių sakė, kad susitikimas bus istorinis, bet istorinis arba dėl priimtų sprendimų, arba dėl iššvaistytų progų. Jūsų nuomone, ko daugiau sulauksime?
G. Česnakas: Susitikimas bet kokiu atveju Lietuvai bus istorinis. Norėtųsi tikėti, kad jeigu bus rasti ne patys optimaliausi variantai, o antri geriausi, jie bus mums pakankamai palankūs.
A. Pocius: Aš esu optimistas ir tikiuosi geros, sėkmingos pabaigos, norėčiau tikėti, kad Vilniuje įvyks daugiau pozityvių sprendimų, negu nusivylimo.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
