• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutinė iš Floridos kosmodromo išskriejusi raketa „SpaceX“ į kosmoso platybes paleido tris tokius Lietuvoje gamintus „NanoAvionics“ palydovus – tai iki šiol didžiausias per kartą iškeltų mūsiškių palydovų skaičius. Kosmose jie ir juose gabenami užsienio įmonių įrenginiai atliks svarbias Žemei misijas – iš orbitos transliuos itin didelės raiškos vaizdus, prižiūrės žemės elektros ir vandens tinklus, o taip pat stebės vandenynų būklę.

Paskutinė iš Floridos kosmodromo išskriejusi raketa „SpaceX“ į kosmoso platybes paleido tris tokius Lietuvoje gamintus „NanoAvionics“ palydovus – tai iki šiol didžiausias per kartą iškeltų mūsiškių palydovų skaičius. Kosmose jie ir juose gabenami užsienio įmonių įrenginiai atliks svarbias Žemei misijas – iš orbitos transliuos itin didelės raiškos vaizdus, prižiūrės žemės elektros ir vandens tinklus, o taip pat stebės vandenynų būklę.

REKLAMA

Iš Floridos kosmodromo išskrieja „SpaceX“ raketa-nešėja, gabenanti į kosmosą ir tris lietuvių įmonės „NanoAvionics“ užsienio įmonėms pagamintus palydovus. Palydovai specialių spyruoklių buvo išstumiami į atvirąjį kosmosą, kur pradės savo darbą.

Palydovus savo įrenginiams užsakė trijų skirtingų šalių įmonės. Didžiosios Britanijos įmonė „Sen“ į kosmosą siunčią įrenginį, kuris iš ten transliuos itin didelės raiškos vaizdus, naudingus įvairių stichinių nelaimių atvejais. Dubajaus įmonė – prietaisą elektros ir vandens tinklų priežiūrai, o Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto įrenginys stebės dumblių žydėjimą ir kitus vandenynų būklės aspektus.

REKLAMA
REKLAMA

Dydžiu panašus į batų dėžutę, vieno iš palydovų muliažas. Pasak jį sukonstravusios įmonės darbuotojo, kiti du palydovai dvigubai ir trigubai didesni, bet taip pat sąlyginai nedideli.

REKLAMA

„Nanoavionics“ užduotis yra sukonstruoti tokią transporto priemonę, galima pavadinti sunkvežimiu, kurioj bus vairas, kondicionierius ir visi kiti patogumai, o jie galės įdėti krovinį. Tai šiuo atveju, jie buvo atsakingi už instrumentą, mes atsakingi už patį daiktą, kuris tą instrumentą veš ir rinks jo duomenis“, – teigia „NanoAvionics“ atstovas Žilvinas Kvedaravičius.

Kiekvienam palydovui apskrieti žemę užtrunka pusantros valandos. Tad rinkdami duomenis taip jie skraidys apie 5 metus, o po to, atlikę savo misiją išdidžiai sudegs. Trijų palydovų į orbitą paleidimas vienu metu lietuviams – rekordinis.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš tai buvo 2. Bet mes tikimės, kad tas skaičius augs ir augs, ir galėsim leisti spiečius vienu metu“, – sako Ž. Kvedaravičius.

Kiekviena palydovą gamino 10 įmonės darbuotojų komanda, procesas trūko metus. O štai iki kol palydovai ištransliuos pirmuosius rezultatus, teks palaukti dar bent mėnesį.

„Tada pradedame tas tikrąsias operacijas, kur jau galima mėgautis saldžiaisiais vaisiais – rezultatu, nuotraukomis, ir pardavinėti paslaugas, ką darys mūsų klientai“, – sako Ž. Kvedaravičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokių mažųjų palydovų kaina, priklausomai nuo jų dydžio ir funkcijų, svyruoja nuo 250 tūkstančių iki 1 mln. eurų. Šiais metais į rinką įvedėme didesnius palydovus, kur prasideda nuo 1 mln. ir keliauja iki 4 mln. eurų už vienetą.

„NanoAvionics“ yra vienintelis mažųjų palydovų gamintojas ir palydovinių misijų tiekėjas Baltijos šalyse. Lietuvoje startavusi įmonė šiuo metu turi 4 padalinius Lietuvoje, JAV bei UK, o komanda yra įgyvendinusi daugiau nei 90 mažųjų palydovų misijų bei susijusių projektų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų