• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gyvūnų prieglaudos stabdo bet kokius gyvūnų atidavimus. Prieš Kalėdas sugalvoję sau ar artimiesiems padovanoti šunį, katę ar kokį kitą augintinį, žmonės po švenčių juos dažniausiai grąžina atgal į prieglaudas. Šitaip gyvūnas, po kelių savaičių vėl grįžęs į narvą, patiria milžinišką stresą.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gyvūnų prieglaudos stabdo bet kokius gyvūnų atidavimus. Prieš Kalėdas sugalvoję sau ar artimiesiems padovanoti šunį, katę ar kokį kitą augintinį, žmonės po švenčių juos dažniausiai grąžina atgal į prieglaudas. Šitaip gyvūnas, po kelių savaičių vėl grįžęs į narvą, patiria milžinišką stresą.

REKLAMA

Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ savininkė Simona beria maistą čia gyvenančiam šuniui Bruksui – keturkojis vienas iš kelių dešimčių gyvūnų, kurie viltingai žvelgia į kiekvieną atėjusį svetimą žmogų ir tikisi, kad pagaliau iš narvų iškeliaus į šiltus namus. To visais būdais siekia ir prieglaudos darbuotojai, tačiau tik ne prieš šventes. Tada bet kokius gyvūnų atidavimus stabdo. 

Todėl, kad labai dažnai tai yra kaip emocinis pasirinkimas. Jeigu žmonės prieš šventes ateina rinktis to gyvūno, dažnai būna, kad įkvėpti tos šventės, džiaugsmo nori iš emocijos pasiimti sau tokią atsakomybę, kuri yra ne šventinė atsakomybė. Tai yra gyvenimo atsakomybė“, – pasakoja „Linksmųjų pėdučių“ savininkė Simona Šakinytė.

REKLAMA
REKLAMA

O tokios atsakomybės nejaučiantys žmonės ar net jų draugai ir giminaičiai, kuriems šuo, katė ar kitas gyvūnas buvo įteiktas kaip kalėdinė dovana, pasibaigus šventėms keturkojo tiesiog atsisako. 

REKLAMA

Ne tik kalėdinės dovanos kažkam kitam, o kalėdinė užgaida pačiam sau. Va, aš kaip ir visada norėjau to šuniuko, tokį baltą pamačiau fainą tokį pasiėmiau ir supratau, kad ne, man nereikia“, – teigia „Linksmųjų pėdučių“ savininkė Simona Šakinytė.

Žmonės iškeikia prieglaudų darbuotojus

Iš prieglaudos paimtas ir vėl ten grąžintas gyvūnas patiria milžinišką stresą. Tad tokių priemonių ėmėsi ne tik ši prieglauda. Ir „Nuaras“ nusprendė neduoti žmonėms gyvūnų prieš šventes. 

REKLAMA
REKLAMA

Į prašymą, kad mes norime padovanoti vaikui, mes norime padovanoti mamai, mes norime padovanoti draugui, mes norime kažkam padovanoti, tai mes visada sakome ne. Visada. Tai susilaukiame labai nemalonių komentarų tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir mūsų darbuotojų atžvilgiu“, – sako „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Dažnai tokios lojančios ar kniaukiančios kalėdinės dovanos negalintys įsigyti žmonės prieglaudų darbuotojus net iškeikia. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš stengiuosi mandagiai atsakyti. O man atgal ateina. Ir aš visada padėkoju, sakau, labai ačiū, jūs man parodėt, kad aš teisingai priėmiau sprendimą. Nes taip, pyksta, jie mano, jie įsižeidžia, kad tu juos vertini blogais šeimininkais. Bet taip ir yra“, – tvirtina „Linksmųjų pėdučių“ savininkė Simona Šakinytė.

Pasak prieglaudų atstovų, pastaraisiais metais tapo labai populiaru gyvūnus Kalėdoms dovanoti ne vaikams, o seneliams. Tiesa, pasirodo, vyresnioji karta kur kas supratingesnė už jaunąją. Štai, viena 65-erių moteris pamatė skelbime kačiuką ir suprato, kad jam 6 metai. Tačiau kai paskambino į prieglaudą, sužinojo, kad gyvūnui vos šeši mėnesiai.

REKLAMA

Ir ji sako – ne, ne, ne, aš negaliu, man 65 metai. Aš turiu paimti katiną, kuris yra ne jaunesnis nei 6 metų. Nes, sako, jūs įsivaizduojat, jei aš labai stipriai susirgsiu, arba numirsiu, tai kur tas mano katinėlis dėsis?“ – pasakoja „Linksmųjų pėdučių“ savininkė Simona Šakinytė.

Yra ir išimčių

Prieglaudos taiko išimtis. Taip pat ir žmonėms, su kuriais dėl naujo gyvūno jų šeimoje bendravo jau seniai ir buvo susitarta. Tačiau net tada su žmonėmis prieglaudų darbuotojai pasikalba apie atsakomybę. 

REKLAMA

Stengiamės padidintai ir aktyviau pasižiūrėti, paklausinėti vis dėlto, kodėl žmonės aktyviau dabar renkasi ir jei jie išvyks kažkur tai kalėdiniu laikotarpiu, tai kas tuo gyvūnu rūpinsis. Nes įsigijus naują gyvūną – ar jis bus paimtas iš prieglaudos, ar nupirktas iš atsakingo veisėjo, vis tiek reikia jam papildomo dėmesio, padidinto dėmesio. Tai jei mes ruošiamės švęsti, keliauti, tai ir gyvūno nereiktų įsigyti.“, – tvirtina „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokia griežta tvarka prieglaudose galios iki Trijų Karalių. Tiesa, šių įstaigų darbuotojai, žinodami ankstesnių metų tendencijas, neabejoja, kad vis tiek po švenčių parkeliaus daug naujų keturkojų. Esą žmonės įsigudrina gyvūnus nupirkti turgavietėse ar iš veisėjų, padovanoti, o pirmai euforijai praėjus tokias niekam nebereikalingas kalėdines dovanas atiduoda prieglaudoms.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų