Apie tai, kas naujas pensijas dėl sveikatos būklės gaus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Kodėl ana pensijų sistema buvo prasta? Ar kažkokie žmonės kreipėsi, ar čia buvo kažkoks teismo sprendimas?
I. Buškutė: Grįžkime į praeitį, kai rudens sesijos metu Seimas priiminėjo negalios reformą. Pagrindinis dalykas, kuris buvo akcentuojamas negalios reformoje, tai, kad keičiasi pats požiūris.
Jeigu anksčiau negalia buvo vertinama siejant situacija ir dalyvavimu darbo rinkoje, tai dabar pats dalyvumo lygis vertinamas pagal tai, kiek asmuo su negalia gebės integruotis į visuomenę, kiek jis galės būti savarankiškas kaip asmuo toje visuomenėje. Iš to išplaukia ir sąvokų pasikeitimas, na, ir pats nustatymo kriterijus.
Kaip žmogui žinoti, kada jau jam kreiptis dėl tos sunkios negalios nustatymo? Nes daugelis pagyvenusių žmonių gali turėti lėtinių, širdies, kraujagyslių ligų. Į ką jiems kreiptis, kieno pasiklausti dėl to?
I. Buškutė: Pirminė grandis, kuri gali patarti, ar ta esama būklė atitinka sunkios negalios kriterijus, tai šeimos gydytojas ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Būtent tada šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali tiesiog rekomenduoti kreiptis ir suruošti dokumentus dėl tos padidintos pensijos. Tik su medikų paruoštais dokumentais žmogus gali ateiti į tarnybą nusistatyti negalią.
Kaip jūs galvojate, ar apskritai ta sistema nėra per sudėtinga?
R. Lazutka: Ji dabar bus ne tai, kad sudėtinga, bet atsiras dubliavimasis. Buvo aišku, kad pensija kompensuoja prarastą atlyginimą, kai žmogus dėl nedarbingumo arba senatvės negali dirbti. Pensija žmonėms skiriama pragyvenimui ir kompensuoja jų neuždirbamą algą.
Įvairus rėmimas – tikslinės kompensacijos yra skiriamos žmonėms, kurie dėl neįgalumo turi specialių poreikių. Tai yra labai plati įvairiausių paslaugų sistema. Tai buvo aišku, kad socialinio draudimo pensijos yra skirtos būtent pakeisti darbo užmokestį, o visų kitų poreikių patenkinimui yra finansuojama iš valstybės, savivaldybių biudžetų.
Kodėl tokia dabartinė schema nėra tinkama, kodėl žmogus, kuris neįgalus, turėtų gautį kompensaciją iš dviejų šaltinių? Jeigu yra suprantama, kad neįgaliesiems yra per mažai pagalbos, tai tiesiog galima tas kompensacijas padidinti ir plėsti visų paslaugų spektrą, bet kodėl tam naudoti socialinio draudimo lėšas ir mokėti tą diferencijuotą pensiją?
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Gal vertetu tokiems zmonems kazkiek prideti prie pensijos juk jie ne is tinginystes dirbo maziau apmokamus darbus o del sveikatos problemos
