• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. 

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. 

REKLAMA

TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje.

Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.?

Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos. Ta grandinė atėjo iki lentynų, todėl kainų pakilimas ir tęsiasi.

Ar tai jau yra pikas? Eilinį kartą galima pasakyti, kad tikriausiai taip, nes per rugsėjo mėnesį visos brangiausios žaliavos, pradedant grūdais ir baigiant nafta, pradedant elektra ir baigiant dujomis, – visur buvo labai reikšmingi kainų susitraukimai. Tik reikia suprasti, kad tam, jog lentynose tos kainos sumažėtų, reikia šiek tiek laiko.

Būtų gerai, kad jos bent jau nekiltų, bet maisto produktai vėl brangsta. Kiek jos dar kils ir kada žmonės pajus, kad kainos mažėja?

REKLAMA
REKLAMA

Kad jos labai ženkliai sumažės, tuo aš abejoju. Abejoju, kad bus defliacija, nes tada turi būti atvirkštinis procesas. Metų pabaigoje, kitų metų pradžioje turime pajausti, kad infliacija prilėtės, nes ta grandinė su pigesnėmis žaliavomis tada turi ateiti iki lentynų.

REKLAMA

Kaip šiame kontekste atrodo mūsų Vyriausybės biudžeto projektas? Ar jis padės žmonėms išgyventi artėjantį sunkųjį laikotarpį?

Vienareikšmiškai taip, biudžetas turėtų padėti išgyventi, nes pajamos auga stipriai. Tai nėra infliaciją mažinantis faktorius, nes žmonės turės daugiau pinigų ir juos lengviau leis, bet biudžetas sudarytas tam, kad šalis galėtų optimistiškiau išgyventi sunkesnį žiemos periodą ir nenugrimzti į taupymą, atsisakymą vartoti, kas iššauktų ekonomikos sulėtėjimą.

REKLAMA
REKLAMA

Priimtas tam tikras balansas – daugiau pinigų išmesti į rinką tam, kad įveiktume šį laikotarpį. Akivaizdu, kad infliacija kitais metais turėtų būti mažesnė nei šiais metais, o tai reiškia, kad dėl algų augimo, pensijų augimo pajamų augimas bus didesnis negu infliacija.

Ar kainų augimas ir pajamų augimas vienas kitą pasivys?

Yra dalis žmonių, kurie pajamų negauna arba gauna labai mažas pajamas ir jiems yra sunku. Didžioji dauguma vis tik tikrai galės įpirkti reikiamas paslaugas ar prekes. Galbūt reikės peržiūrėti patį krepšelį, bet iš esmės tai yra įperkama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepamirškime, kad eina jau 7 metai, kai pajamos auga dviženkliais skaičiais – 10 proc. į vieną ar kitą pusę. Su infliacija susidūrėme tik šiais metais, tai bet kokiu atveju prekių įperkamumas yra geresnis negu jis buvo prieš 5 metus.

O kiek biudžete yra numatyta lėšų elektros kainų kompensacijoms?

Ten numatyta maksimali riba, kiek vartotojas turės mokėti – pirmam pusmečiui ir 28 ct/kWh, o sekančiam pusmečiui 33 ct/kWh. Padidėjus tai ribai vartotojas turėtų mokėti daugiau, o valstybė mažesnę sumą prisiimtų kompensacijoms.

REKLAMA

Kokia bus elektros kaina, turbūt mažai kas gali pasakyti, nes apibrėžtumų yra labai daug. Šiuo atveju aš žiūriu optimistiškai – gali būti, kad dalies kompensacijų, kurios yra numatytos biudžete, neprireiks.

Šį savaitgalį elektros kaina buvo ties 13 ct/kWh, tai daugiau nei dvigubai žemiau tos numatytos ribos. Tai reiškia, kad tokiu atveju jokie kompensacijos mechanizmai neįsijungtų.

Ar nenutiks taip, kad mes pasiskolinsime daugiau nei 5 proc. ir išpildysime visų baimės?

Čia yra rizikingiausia šio biudžeto dalis, kuri ir nulems, ar jis bus sėkmingas, ar nebus sėkmingas. Jei mums pavyktų neišnaudoti visų numatytų lėšų, nereikėtų tiek tai kompensacijų, tai būtų laimėjimas. Jei išnaudosime visas lėšas ir pamatysime, kad jų reikia dar daugiau, pavyzdžiui, liepos mėnesį peržiūrint biudžetą, tai palūkanos neišvengiamai didės.

REKLAMA

Jos didės jau dabar, nes mes pakėlėme vėliavą ir sakome, kad mes ateisime į rinką skolinti papildomų trijų milijardų eurų. Tas, kas tuos pinigus skolina, natūraliai supranta, kad tokių pinigų kaina didės. Nenustebčiau, kad palūkanos už 10 metų valstybės skolą gali pasiekti ir 5 proc. Jei jos judėtų toliau, būtų labai aiškus signalas, kad finansų rinkos sako stop – mažiau skolinkitės ir mažinkite apsisukimus.

Tai būtų pats rimčiausias signalas, kad nepasiekė užsibrėžtų tikslų.

Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje. 

Tas ekonomistas vyriausybės padlaižgs. Subigraužis. Ką daro tą puskvailiu viriausybe jam tinka. Šūdo vertas tas ekonomistas. O kad infliacija 24%. Tai normalu. Tai kodėl Lietuvoje didžiausia inflecijai Europoje. Todėl kad besmegenių vyriausybė turim ir tokius ekonomistus bukapročius.
Vsio chorošo, prekrasnaja markiza - tarė kišeninis Pišės ikanamystas Dubnikovas.
Pasidomėkit šiuo ikanomistu. Jis aktyviai armonautų partiją rėmė prieš praėjusius seimo rinkimus. Neturėtų jis išvis savo nuomonės reikšti
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų